| Summary: | The research by Lithuanian and foreign scientists justify the fact that instructional communication becomes a topical objective in the teacher-students’ professional self-development. Instructional communication is defined as a complex integral phenomenon, the most significant part of teacher’s activity, joining together all other activities into the whole and having an impact on pupil’s and teacher’s interaction, success of the self-developmental process. Teacher’s informative-communicative, perceptive, interactive skills of instructional communication perform a multifunctional role in pupils’ self-developmental process, while designing their world of values, motivating them to learn all life long, embed the attitudes of humanism, democracy, etc.
Scientific literature data and legal documents‘ analysis substantiate theoretically the development of student-teachers’ instructional communication topical and points out the problem of its insufficient research. The aim of the research is to reveal peculiarities and dynamics of student‘s and teachers‘ instructional communication in the study process.
The data of the empirical research revealed and substantiated prerequisites for student-teachers’ self-development of instructional communication skills: one’s self-determination to become a teacher, interpersonal relationship in a study group, carrying out practical tasks under the guidance of competent supervisors in particular. The integration of theoretical knowledge on... [to full text] === Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbai pagrindžia, kad pedagoginis bendravimas – aktualus siekinys būsimųjų mokytojų profesiniame ugdyme(si). Pedagoginis bendravimas apibrėžiamas kaip sudėtingas integruotas reiškinys, svarbiausia mokytojo veiklos dalis, jungianti į visumą visas kitas veiklas bei lemianti mokinio ir mokytojo sąveiką, ugdymo(si) proceso sėkmingumą. Mokytojo pedagoginio bendravimo informaciniai-komunikaciniai, percepciniai, interakciniai gebėjimai atlieka polifunkcinį vaidmenį mokinių ugdymo(si) procese, kuriant vertybinį pasaulį, motyvuojant mokymąsi visą gyvenimą, įtvirtina humaniškumo, demokratiškumo nuostatas ir kt. Darbe mokslinės literatūros analize aktualizuota būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ugdymo(si) aukštojoje mokykloje nepakankamo mokslinio ištyrimo problema, todėl išsikeltas tyrimo tikslas – atskleisti būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo ypatumus ir dinamiką studijų procese. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais atskleistos ir pagrįstos būsimųjų mokytojų pedagoginio bendravimo gebėjimų ugdymo(si) prielaidos: pasiryžimas dirbti mokytoju, tarpasmeniniai santykiai studijų grupėje, savarankiškos praktinės užduotys konsultuojant kompetentingiems vadovams. Taip pat pagrįstas integruoto pedagoginio bendravimo ugdymo pozityvus poveikis studentams: jų profesiniam (stiprėjantis apsisprendimas būti mokytoju), dalykiniam (sąmoningas siekis gilesnio dalykinio išprusimo) apsisprendimui, tarpasmeninių santykių grupėje dinamikai ir kt.
|
|---|
