| Summary: | Žuvininkystės politika yra kompleksiška sritis, kurioje būtinas balansas tarp socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių priemonių, kurios yra neatsiejamos viena nuo kitos. Ekonomikos augimas, darbo vietų stabilumas, verslo plėtra tiesiogiai priklauso nuo žuvų išteklių apsaugos efektyvumo. Lietuva, 2004 m. prisijungusi prie Europos Sąjungos, prisiėmė pareigą ir atsakomybę prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo, tad nors žuvininkystės pramonė Lietuvoje yra nedidelė veiklos šaka, Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, veiksmai prisideda prie bendro siekio – darnios žuvininkystės sektoriaus plėtros.
Lietuvoje į žuvininkystės politikos formavimą ir įgyvendinimą įtraukiamos įvairios mokslo ir tyrimo institucijos, tačiau jos vykdo taikomojo pobūdžio tyrimus apie žuvų išteklių ir vandens telkinių būklę, tuo tarpu žuvininkystės politikos formavimas ir įgyvendinimas yra menkai ištirta sritis. Tačiau tarp institucijų egzistuoja horizontalūs ir vertikalūs santykiai, nuo kurių priklauso žuvininkystės politikos formavimas ir įgyvendinimas. Verslinės žvejybos kontrolė yra plačiai reglamentuota ir itin reikšminga žuvininkystės politikos dalis, todėl siekiant užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą svarbu išanalizuoti kontrolės sistemos problemas. Taigi šio darbo tikslas yra ištirti ES bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą Lietuvoje verslinės žvejybos kontrolės srityje.
Darbą sudaro 5 dalys. Pirmoje darbo dalyje ES bendroji žuvininkystės politika nagrinėjama... [toliau žr. visą tekstą] === Fisheries policy is a complex subject; therefore balance between social, economical and environmental instruments takes important role at this topic. Economic growth, stability of labor market and business development is directly related with efficiency of fish resources protection. In 2004 Lithuanian became European Union member and took obligation and responsibility to take part in the Common Fisheries policy. Although Lithuanian fisheries industry is small in compeer to EU, but it is as important as any other EU member state actions for common aim – sustainable development of fisheries sector.
In Lithuanian various science and research institutions are involved Fisheries policy process but those institutions perform empirical researches on conditions of fish and water resources. Meanwhile Fisheries policy is under researched subject. Horizontal and vertical relations existing between institutions have impact on quality of Common Fisheries Policy formation and implantation. Commercial Fisheries control takes a significant part in fisheries policy and is strongly regulated; therefore to ensure successful implementation of policy it is important to analyze problems of control system.
The aim of this thesis is to analyze European Union Common Fisheries policy implementation in Lithuanian commercial fisheries control mechanism. The first chapter analyzes EU common fisheries policy by institutionalism and agent – principal theories. This chapter discusses E. Ostrom, S. Jentoft... [to full text]
|
|---|
