| Summary: | Lietuvoje iki šiol nėra atliktas į studentus orientuotas finansinio raštingumo vertinimas, o taip pat itin trūksta kompleksinių minėto raštingumo ir iracionalios finansinės elgsenos ryšio tyrimų. Todėl šio darbo tikslas yra parengti finansinio raštingumo lygio vertinimo metodiką, nustatyti studentų finansinio raštingumo lygį, išskirti pagrindinius jį lemiančius veiksnius ir ištirti finansinio raštingumo lygio ir iracionalios finansinės elgsenos ryšį. Pirmoje darbo dalyje atlikta šios tematikos mokslinių tyrimų analizė. Antroje dalyje sudaryta finansinio raštingumo lygio vertinimo metodika, išskirti pagrindiniai, galimai įtaką darantys, veiksniai ir iracionalios finansinės elgsenos elementai. Trečioje darbo dalyje, taikant sudarytą metodologiją, apskaičiuota, jog Vytauto Didžiojo universiteto studentų finansinio raštingumo lygis yra vidutinis. Atskleistos mažiausiai studentams žinomos sritys: kredito unijų veikla, finansinių instrumentų rizika, sudėtinių palūkanų principas, euro įvedimo pasekmės. Nustatyta, jog pinigų kaupimas pensijų fonde, studijavimas ekonomikos ir vadybos fakulteto studijų programose, kursas, vyriška lytis ir amžius teigiamai siejasi su finansinio raštingumo lygiu, o darbo ir skolinimosi kredito įstaigoje patirtys – reikšmingos įtakos neturi. Taip pat nustatyta, jog finansinio raštingumo lygio augimas nemažina iracionalios finansinės elgsenos pasireiškimo. === Currently in Lithuania there is no assessment which was aimed to evaluate students' financial literacy level, also there is a critical shortage of complex financial literacy and irrational behavior relation research. Therefore, the aim of this paper is to develop a financial literacy assessment methodology to determine students' level of financial literacy, to highlight its main determinants and to investigate the relation between financial literacy level and irrational financial behavior. Researches of this finance field are analyzed in the first part of this paper. Financial literacy assessment methodology is created, main financial literacy factors and irrational financial behavior elements are chosen in the second part of this work. Applied methodology results are shown in the third part of this work. It is estimated that students‟ financial literacy level is average at Vytautas Magnus University. The least known areas for students are revealed: activity of credit union, financial instruments risk, principle of compound interest, consequences of euro establishment. It was found that the accumulation of money in a pension fund, studying at Economics and Management Faculty, year of study, male gender and age are positively related to the level of financial literacy. Work and borrowing from credit institution experiences have no impact. It was also found that the growth of financial literacy level does not reduce the occurrence of irrational financial behavior.
|
|---|
