| Summary: | Mokslinių darbų, teoriškai ar praktiškai akcentuojančių periferingumo tematiką išties yra nemažai, tačiau iki šiol nėra aiškiai ir galutinai apibrėžta periferinio regiono samprata, be to, retai kalbama apie periferizacijos procesą ar nustatomas regionų periferingumo laipsnis. Periferijos tyrimuose jaučiamas geografinio-kompleksinio požiūrio į periferiją trūkumas. Mokslų integracija analizuojant pasirinktą problemą yra viena pagrindinių rekomendacijų, kadangi siauras požiūris į periferiją nebeatitinka šių dienų aktualijų, nes stabdo ne tik objekto sampratos vystymąsi, bet ir apriboja pačios periferijos kaip teritorinio reiškinio pažinimo galimybes. Šiuo moksliniu darbu siekiama užpildyti trūkstamą periferingumo tyrimų nišą ir prisidėti prie periferijos kompleksinės geografinės sampratos vystymo. Disertacijoje periferijos kompleksinis vertinimas atliekamas remiantis septyniais vertinimo aspektais: pasiekiamumo, demografiniu, socialiniu, ekonominiu, kultūriniu, politiniu bei gamtiniu. Šis disertacinis darbas – tai bandymas, apjungiant įvairių sričių rodiklius, pateikti kompleksinį požiūrį į periferiją, remiantis statistikos rodiklių reikšmėmis išskirti skirtingo periferingumo laipsnio periferinius regionus Lietuvos teritorijoje. === There are a lot of scientific papers, which theoretically or practically accentuate the topic of peripherality, however, the conception of peripheral region is not still clearly and finally defined, moreover, it is rarely talked about the process of peripheralisation or the level of peripherality of region is determined. It is felt the lack of the geographic-complex view to the periphery. While analyzing the selected problem the integration of sciences is one of the main recommendations as the narrow attitude to the periphery does not conform to the topicalities of these days because it stops not only the development of conception of object but also limits the cognitive possibilities of periphery itself as the territorial phenomenon. By this scientific paper it is tried to fill the deficient part of researches on peripherality and add to the development of complex geographical conception of periphery. In the dissertation thesis the complex evaluation is performed taking into account seven aspects: dislocation, demographic, social, economic, cultural, political and natural. This dissertation paper is an attempt to present the complex attitude to the periphery while including the indicators of various fields, with reference to the values of statistical indicators to distinguish the peripheral regions of different level peripherality in the territory of Lithuania.
|
|---|
