| Summary: | Higher education institutions are not fully prepared for virtual mobility (further VM) implementation – there is no common framework, methodology of preparation, and the set of competences to possess in order to implement VM efficiently, and to be acquired during VM. With the aim to conceptualize the virtual mobility phenomenon in higher education, analyzing its main components and revealing their relationships, the following research questions were raised: how is virtual mobility in higher education defined? Why is it necessary to implement VM in HE? How can teachers and institutions prepare for and implement VM? The first part of the dissertation focuses on the VM concept analysis, differences between VM and similar concepts, and the key VM components. The second part reveals the empirical research methodology by connecting the research questions with the chosen research methods. The third part discusses empirical research findings, which verify the complexity of the phenomenon, the interrelationships of the components, and the VM dimensions permeating VM implementation in HE. === Aukštojo mokslo institucijos dar nėra pilnai pasirengę virtualaus mobilumo (toliau VM) įgyvendinimui - nėra priimti visuotinai suderinti sprendimai kaip institucija, studentai ir dėstytojai turėtų pasiruošti VM, neaišku, kokių kompetencijų reikia dėstytojams, siekiant efektyviai organizuoti VM bei kokias galima įgyti studijuojant VM būdu. Siekiant konceptualizuoti VM fenomeną aukštajame moksle, išanalizuojant pagrindinius jo komponentus ir atskleidžiant jų tarpusavio sąsajas, darbe keliami šie pagrindiniai tyrimo klausimai - kaip virtualus mobilumas apibrėžiamas aukštajame moksle? Ar reikalingas VM aukštojo mokslo institucijoms ir kodėl? Kaip dėstytojai ir institucijos gali pasirengti ir įgyvendinti VM aukštojo mokslo institucijose? Pirmojoje disertacinio darbo dalyje nagrinėjama VM sąvoka, aptariami VM ir panašių terminų skirtumai, atskleidžiami pagrindiniai VM fenomeno aukštajame moksle komponentai. Antrojoje dalyje detalizuojama empirinio tyrimo metodologiją. Trečiojoje - aptariami empirinių tyrimų rezultatai, patvirtinantys fenomeno kompleksiškumą, VM komponentų tarpusavio priklausomybę bei VM dimensijas, pagrindžiančias VM įgyvendinimą aukštajame moksle.
|
|---|
