| Summary: | The dissertation explores the principle of proportionality as an instrument deriving from the notion of "democratic society" and applied by the European Court of Human Rights (ECtHR) in order to establish whether national institutions succeeded in striking a fair balance between the conflicting Convention rights or between competing individual and public interests. In the first chapter, after presenting the origins of the principle, the development of a three-tiered proportionality test and its dissemination, the main parameters relevant for the analysis of this principle are identified and the main issues of academic discussion concerning the application of proportionality by the ECtHR are revealed. The second chapter explores the evolution of the application of the proportionality principle in the case law of ECtHR and reveals the main features of proportionality test as applied in the early practice of Convention institutions. The third chapter deals with the interaction of the principles of proportionality and subsidiarity, in particular examining the impact of margin of appreciation doctrine upon the proportionality assessment conducted by the ECtHR and analysing the contents and interplay of the factors determining the width of the margin of appreciation. The forth chapter explores both commonalities and peculiarities of the application of proportionality principle in the context of different Convention rights and exposes the main criteria relevant to the balancing... [to full text] === Disertacijoje nagrinėjama proporcingumo principo, kaip iš demokratinės visuomenės idėjos kylančio instrumento, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pasitelkiamo siekiant nustatyti, ar nacionalinės institucijos išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp konkuruojančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencijos) ginamų teisių ar tarp Konvencijos teisių ir viešų interesų, sampratos ir taikymo praktikos problematika. Pirmoje disertacijos dalyje, aptarus proporcingumo principo kilmę, trinario proporcingumo tyrimo modelio susiformavimą ir sklaidą, apsibrėžiami svarbiausi proporcingumo tyrimui reikšmingi parametrai ir atskleidžiama EŽTT taikomo proporcingumo principo sampratos problematika mokslinėje literatūroje. Antroje dalyje nagrinėjama proporcingumo principo taikymo EŽTT praktikoje raida ir plėtra, identifikuojami pagrindiniai ankstyvojoje Komisijos ir Teismo praktikoje taikyto proporcingumo testo bruožai. Trečioje dalyje tiriama proporcingumo principo sąveika su subsidiarumo principu, atskleidžiamas vertinimo laisvės doktrinos poveikis EŽTT atliekamam proporcingumo vertinimui, tiriami vertinimo laisvės apimtį lemiantys kriterijai ir jų sąveika. Ketvirtoje dalyje analizuojama proporcingumo principo taikymo praktika skirtingų Konvencijos ginamų teisių kontekste, atskleidžiant tiek bendruosius principo taikymo bruožus, tiek ir Teismo taikomos priežiūros intensyvumo nulemtus proporcingumo testo ypatumus. Paskutinėje dalyje EŽTT taikomas balansavimu grindžiamas... [toliau žr. visą tekstą]
|
|---|
