Mentinės javų kombaino varpų kultuvės darbo tyrimai

Tyrėjų duomenimis į javų kombaino valytuvo varpų sraigę patenka didelė dalis iškultų grūdų, kurie tiekiami į perkūlimo mechanizmą ir papildomai žalojami. Perkūlimui grąžinamų nuokulų kiekis ir sudėtis priklauso nuo javų kombaino konstrukcinių ir technologinių parametrų bei augalų savybių. Javų komba...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Baliūnas, Alvydas
Other Authors: Steponavičius, Dainius
Format: Dissertation
Language:Lithuanian
Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2013
Subjects:
Online Access:http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130621_141031-98015/DS.005.0.01.ETD
id ndltd-LABT_ETD-oai-elaba.lt-LT-eLABa-0001-E.02~2013~D_20130621_141031-98015
record_format oai_dc
spelling ndltd-LABT_ETD-oai-elaba.lt-LT-eLABa-0001-E.02~2013~D_20130621_141031-980152014-01-17T03:47:52Z2013-06-21litMechanical EngineeringBaliūnas, AlvydasMentinės javų kombaino varpų kultuvės darbo tyrimaiThe investigation of vane-type re-thresher of combine harvesterLithuanian Academic Libraries Network (LABT)Tyrėjų duomenimis į javų kombaino valytuvo varpų sraigę patenka didelė dalis iškultų grūdų, kurie tiekiami į perkūlimo mechanizmą ir papildomai žalojami. Perkūlimui grąžinamų nuokulų kiekis ir sudėtis priklauso nuo javų kombaino konstrukcinių ir technologinių parametrų bei augalų savybių. Javų kombainuose naudojamos dvi pakartotinio kūlimo sistemos: nuokulos nukreipiamos pakartotinai kulti į kūlimo aparatą arba į varpų kultuvę. Dalis tyrėjų teigia, kad kombainuose su varpų kultuve grūdai yra žalojami mažiau. Tačiau kitų mokslininkų rezultatai byloja, kad vienas iš didžiausių varpų kultuvės trūkumų yra tas, kad joje ženkliai žalojami grūdai. Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad tiekiamų į perkūlimo mechanizmą nuokulų sudėtis yra kombaino teisingo sureguliavimo viena pagrindinių rodiklių. Kombainu dirbant mažesniu nei optimalus greitis į varpų sraigę patenka daugiau iškultų grūdų, kurių sužalojimas yra didesnis. Šiame darbe gamybiniais bandymais nustatyta, kad padidinus kombaino darbinį greitį nuo 2 kmh-1 iki 5 kmh-1, tiekiama į varpų kultuvę kviečių nuokulų masė sumažėjo beveik du kartus. Grūdų sužalojimui įtakos turi ir varpų kultuvės rotoriaus sukimosi dažnis, kurio optimali skaitinė reikšmė yra 1300 min-1. Įvertinus atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus galima teigti, kad javų kombaine varpų kultuvės rotoriaus dažnis galėtų būti reguliuojamas. Varpų kultuvės galios sąnaudos priklauso nuo tiekiamų nuokulų srauto. Padidinus nuokulų srautą į varpų kultuvę nuo 0,2 kgs-1 iki... [toliau žr. visą tekstą]The volume and composition of the material in the tailings returns is directly responsive to the major combine settings, and dependent on the throughput and crop conditions. The research has shown that tailings returns frequently contain loose grain that does not need to be rethreshed. Loose grain in the tailings is more susceptible to damage when it is returned to an aggressive threshing cylinder or re-thresher. Published data other authors is showed some evidence that grain damage could be reduced with the use of an auxiliary tailings re-thresher instead of returning the tailings to the main threshing cylinder. The amount and composition of the tailings are strong indicators on how a combine is performing. Low throughput and its consequential grain damage can cause dramatic increases in combine losses. High levels of damaged grain in the tailings indicate excessive speed of rethreshing or inadequate throughput. The rational value of rotational speed of vane-type re-thresher of combine harvester is 1300 min-1 and it’s should be changeable. Power consumption was found to be dependent on rethresher throughput. When the feedrate is changes from 0.2 kgs-1 to 1.0 kgs-1, the power consumption for rethreshing of wheat increases from 1.53 kW to 2.44 kW.Varpų kultuvėPerkūlimasNuokulosVarpų sraigėPobūgnisRe-thresherTailings returnsTailingsTailings augerRe-thresher concaveMaster thesisSteponavičius, Dainius Butkus, VidmantasPadgurskas, JuozasAleksandras Stulginskis UniversityAleksandras Stulginskis Universityhttp://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130621_141031-98015LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130621_141031-98015ASU-nmfaseyowmr-20130515-214827http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130621_141031-98015/DS.005.0.01.ETDUnrestrictedapplication/pdf
collection NDLTD
language Lithuanian
format Dissertation
sources NDLTD
topic Mechanical Engineering
Varpų kultuvė
Perkūlimas
Nuokulos
Varpų sraigė
Pobūgnis
Re-thresher
Tailings returns
Tailings
Tailings auger
Re-thresher concave
spellingShingle Mechanical Engineering
Varpų kultuvė
Perkūlimas
Nuokulos
Varpų sraigė
Pobūgnis
Re-thresher
Tailings returns
Tailings
Tailings auger
Re-thresher concave
Baliūnas, Alvydas
Mentinės javų kombaino varpų kultuvės darbo tyrimai
description Tyrėjų duomenimis į javų kombaino valytuvo varpų sraigę patenka didelė dalis iškultų grūdų, kurie tiekiami į perkūlimo mechanizmą ir papildomai žalojami. Perkūlimui grąžinamų nuokulų kiekis ir sudėtis priklauso nuo javų kombaino konstrukcinių ir technologinių parametrų bei augalų savybių. Javų kombainuose naudojamos dvi pakartotinio kūlimo sistemos: nuokulos nukreipiamos pakartotinai kulti į kūlimo aparatą arba į varpų kultuvę. Dalis tyrėjų teigia, kad kombainuose su varpų kultuve grūdai yra žalojami mažiau. Tačiau kitų mokslininkų rezultatai byloja, kad vienas iš didžiausių varpų kultuvės trūkumų yra tas, kad joje ženkliai žalojami grūdai. Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad tiekiamų į perkūlimo mechanizmą nuokulų sudėtis yra kombaino teisingo sureguliavimo viena pagrindinių rodiklių. Kombainu dirbant mažesniu nei optimalus greitis į varpų sraigę patenka daugiau iškultų grūdų, kurių sužalojimas yra didesnis. Šiame darbe gamybiniais bandymais nustatyta, kad padidinus kombaino darbinį greitį nuo 2 kmh-1 iki 5 kmh-1, tiekiama į varpų kultuvę kviečių nuokulų masė sumažėjo beveik du kartus. Grūdų sužalojimui įtakos turi ir varpų kultuvės rotoriaus sukimosi dažnis, kurio optimali skaitinė reikšmė yra 1300 min-1. Įvertinus atliktų laboratorinių tyrimų rezultatus galima teigti, kad javų kombaine varpų kultuvės rotoriaus dažnis galėtų būti reguliuojamas. Varpų kultuvės galios sąnaudos priklauso nuo tiekiamų nuokulų srauto. Padidinus nuokulų srautą į varpų kultuvę nuo 0,2 kgs-1 iki... [toliau žr. visą tekstą] === The volume and composition of the material in the tailings returns is directly responsive to the major combine settings, and dependent on the throughput and crop conditions. The research has shown that tailings returns frequently contain loose grain that does not need to be rethreshed. Loose grain in the tailings is more susceptible to damage when it is returned to an aggressive threshing cylinder or re-thresher. Published data other authors is showed some evidence that grain damage could be reduced with the use of an auxiliary tailings re-thresher instead of returning the tailings to the main threshing cylinder. The amount and composition of the tailings are strong indicators on how a combine is performing. Low throughput and its consequential grain damage can cause dramatic increases in combine losses. High levels of damaged grain in the tailings indicate excessive speed of rethreshing or inadequate throughput. The rational value of rotational speed of vane-type re-thresher of combine harvester is 1300 min-1 and it’s should be changeable. Power consumption was found to be dependent on rethresher throughput. When the feedrate is changes from 0.2 kgs-1 to 1.0 kgs-1, the power consumption for rethreshing of wheat increases from 1.53 kW to 2.44 kW.
author2 Steponavičius, Dainius
author_facet Steponavičius, Dainius
Baliūnas, Alvydas
author Baliūnas, Alvydas
author_sort Baliūnas, Alvydas
title Mentinės javų kombaino varpų kultuvės darbo tyrimai
title_short Mentinės javų kombaino varpų kultuvės darbo tyrimai
title_full Mentinės javų kombaino varpų kultuvės darbo tyrimai
title_fullStr Mentinės javų kombaino varpų kultuvės darbo tyrimai
title_full_unstemmed Mentinės javų kombaino varpų kultuvės darbo tyrimai
title_sort mentinės javų kombaino varpų kultuvės darbo tyrimai
publisher Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)
publishDate 2013
url http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130621_141031-98015/DS.005.0.01.ETD
work_keys_str_mv AT baliunasalvydas mentinesjavukombainovarpukultuvesdarbotyrimai
AT baliunasalvydas theinvestigationofvanetyperethresherofcombineharvester
_version_ 1716626726906232832