Šviesos ir temperatūros įtaka bulvės (Solanum tuberosum L.) stiebagumbių dygimui, augalų vystymuisi bei produktyvumo formavimuisi

• Main Author: Juknevičienė, Živilė
• Other Authors: Venskutonienė, Egidija
• Format: Doctoral Thesis
• Language: Lithuanian
• Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2012
• Subjects: Agronomy; Bulvė; Stiebagumbis; Dygimas; Šviesa; Temperatūra; Potato; Tuber; Germination; Light; Temperature
• Online Access: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20121012_113041-86646/DS.005.0.01.ETD

Augalo derlingumo didinimas ir derliaus kokybės gerinimas – vienas iš svarbiausių žemės ūkio mokslų prioritetų. Valgomoji bulvė (Solanum tuberosum L.) – svarbus maisti-nis augalas, kurio auginimo ir paplitimo geografija didesnė nei kukurūzų, ryžių ir kviečių. Pagrindinė bulvių produkcija – stiebagumbiai, kurie naudojami ne tik maistui, pašarui, bet ir alternatyviems tikslams: bioplastikų, krakmolo, spirito gamybai (Šlapakauskas, Du-chovskis, 2008). Bulvių pasėlio augimas labai priklauso nuo sėklai naudojamų stiebagumbių koky-bės. Pagal fiziologiją bulvė sudėtingas augalas, kurio augimo, vystymosi bei stiebagumbių laikymo sąlygos įtakoja jų dygimą (Cristiansen et al., 2006). Bulvių stiebagumbių dygi-mas – vienas iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių kero stiebų skaičių, kurie yra derlių įtakojantis faktorius (Allen et al., 1992). Siekiant paankstinti derlių, suformuoti tankų, produktyvų pasėlį stiebagumbių daigi-nimui gali būti naudojami egzogeniniai augimo reguliatoriai – sintetiniai fitohormonų analogai, kurie leidžia pakeisti augalo hormonų statusą, modifikuoti metabolizmo proce-sus. J. Lazauskas (2001) teigia, kad geriausia bulves daiginti natūraliomis šviesos sąlygo-mis, ne aukštesnėje nei 17 oC temperatūroje, 35–45 dienas iki sodinimo, tuomet jų daigai būna trumpi ir stiprūs. Tačiau kai stiebagumbių daiginimo metu trūksta šviesos ar būna netinkama temperatūra, pumpurai būna ne vienodo dydžio, silpni. Mokslininkai plačiai tiria abiotinių veiksnių (šviesos, temperatūros)... [toliau žr. visą tekstą] === Research problem. Plant productivity enhancement and yield quality improvement are one of the top priorities for agricultural sciences. The potato (Solanum tuberosum L.) is a staple crop, whose cultivation and distribution geography is larger than that of maize, rice and wheat. The main potato produce is tubers which are used not only for food and feed but also for alternative purposes – production of bioplastics, starch and spirits (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008). Potato crop performance is highly reliant on the quality of tubers used as seed material. In terms of physiology, the potato is a complex plant whose growth, development and tuber storage conditions influence sprouting (Cristiansen et al., 2006). Potato tuber sprouting is one of the prime factors determining the number of stems per potato plant, which is also a factor, which influences potato yield (Allen et al., 1992). Seeking to advance potato maturity and harvesting and to achieve a dense, productive stand, exogenous growth regulators can be used for tuber sprouting. These growth regulators are synthetic analogues of phytohormones that enable changes in plant hormonal status and modification of metabolic processes. J. Lazauskas (2001) suggests that to achieve short and strong sprouts, it is most efficient to sprout potato tubers under natural light conditions at a temperature no higher than 17 oC, 35–45 days prior to planting. However, a shortage of light during tuber sprouting or inadequate temperature result... [to full text]