| Summary: | While population ageing is attracting ever more attention of international scientific community and social policy, its cultural and communicative aspects remain underinvestigated. The goal of the dissertation is to investigate the old age (ageing) identity in Lithuania, applying the sociological concept of stigma. In the pursuit of this goal, the research areas of stigma and ageism are connected, highlighting their common denominator - discrimination. The following questions are raised: whether/to what extent old age is stigma in contemporary Lithuania? When and why old age did become stigma? What are manifestations of the old age stigma? How is it reproduced? Searching for answers the historical changes of attitudes towards ageing are reviewed, dominant theories of ageing identity are examined and the concepts of A.Gidden‘s reflexive self and E.Goffman‘s stigma are applied. Scientifically new theses presented for defense are grounded in the findings of three empirical investigations: media texts analysis, interviews with older people and data analysis of the European Social Survey Round 4. The results lead to conclusion that old age in Lithuania is an „open secret" type stigma: verbally favourable view of older people conceals discrimination. The constructed and internalized stigma is detected both in media and in everyday interactions. The level of discrimination experienced by Lithuanian population over 60 is close to other post-communist and Mediterranean countries. === Tarptautinei mokslo bendruomenei bei socialinei politikai vis daugiau dėmesio skiriant gyventojų senėjimui, kultūriniai ir komunikaciniai jo aspektai lieka mažai tyrinėti. Šios disertacijos tikslas yra ištirti senatvės (senėjimo) tapatumą Lietuvoje, remiantis sociologine stigmos koncepcija. Šio tikslo siekiama, sujungiant priešiškumo vyresniam amžiui (ageism) ir stigmos tyrinėjimų sritis bei išryškinant jų bendrą vardiklį – diskriminaciją. Joje keliami klausimai: ar/kokiu mastu senatvė šiuolaikinėje Lietuvoje yra stigma? Kada ir kaip ja tapo? Kuo pasireiškia? Kaip senatvės stigma palaikoma? Atsakymų ieškoma, apžvelgiant istorinę nuostatų į senėjimą kaitą, tikrinant vyraujančias senėjimo tapatumo teorijas ir taikant Anthony Giddenso reflektyvaus Aš bei Ervingo Goffmano stigmos koncepcijas. Gynybai teikiami moksliškai nauji disertacijos teiginiai yra pagrįsti trijų empirinių tyrimų rezultatais: medijų tekstų analize, interviu su vyresnio amžiaus žmonėmis ir Europos socialinio tyrimo 4 bangos duomenų analize. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad senatvė Lietuvoje yra stigma: už verbaliai deklaruojamo palankaus požiūrio į senus žmones slypi priešiškumas. Masinėse medijose ir kasdienėse sąveikose aptinkama konstruojama ir internalizuota senatvės stigma. 60 m. ir vyresni Lietuvos gyventojai dažniau nei pažengusių Vakarų šalių vyresnio amžiaus žmonės patiria diskriminavimą - Lietuvos rezultatai panašūs į kitų pokomunistinių ir Viduržemio jūros šalių rezultatus.
|
|---|
