Jerubės (Tetrastes bonasia) populiacijų genetinės struktūros įvertinimas lietuvoje, naudojant mikrosatelitų molekulinius žymenis

• Main Author: Tomaitė, Gintarė
• Other Authors: Skirkevičius, Algirdas
• Format: Dissertation
• Language: Lithuanian
• Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2012
• Subjects: Biology; Jerubė; Tetrastes bonasia; Bonasa bonasia; Populiacijų genetika; Hazel Grouse; Genetic variation
• Online Access: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120813_105546-96627/DS.005.0.01.ETD

Šiame darbe buvo tiriamas Lietuvoje gyvenančių jerubių genetinis variabilumas panaudojant mikrosatelitinių pradmenų analizės metodus. Pavyzdžiai buvo surinkti iš Rietavo savivaldybėje, Ukmergės, Trakų, Vilniaus, Šakių ir Telšių rajonuose esančių miškų. DNR buvo išskiriama iš neinvaziniu būdu surinktų pavyzdžių, iškritusių plunksnų bei surinktų ekskrementų. Kadangi specialių mikrosatelitinių pradmenų jerubių rūšiai dar nėra sukurta, šiame darbe buvo panaudotos trys žvyrėms (Lagopus lagopus) specifiški mikrosatelitinių lokusų pagausinimui skirti pradmenys. Buvo apskaičiuoti alelių, genotipų ir heterozigotiškumo dažniai, ir individai iš Ukmergės MU pasižymėjo žemu alelių dažniu ir aukštu homozigotų dažniu. Mitochondrinės DNR analizė parodė, kad tarp 12 Lietuvos populiacijai priklausančių jerubių sekų, net 8 buvo skirtingos ir dėl to priskirtinos 8 skirtingiems haplotipais. Mitochondrinės DNR sekų filogenetiniai ryšiai parodė, kad Lietuvos jerubių populiacijoje aptikti haplotipai formuoja dvi filogenetiškai tolimas šakas, tuo tarpu Lenkijos haplotipų įvairovė gerokai didesnė. Tikėtina, kad šiuos skirtumus labiausiai įtakoja nevienodi lyginamų imčių dydžiai. === Non-invasively collected samples of feathers and faeces of Hazel Grouse (Tetrastes bonasia) were collected in different parts of Lithuania and covered several local populations of Rietavas, Ukmergė, Trakai, Vilnius, Šakiai and Telšiai districts. Three primer pairs of microsatellite loci, designed for taxonomically related Red Grouse (Lagopus lagopus scoticus), were used to verify their suitability for evaluation of genetic structure. Allele and genotype frequencies as well as heterozygosity were calculated and individuals from Ukmergė showed low frequency of allele, and high in homozigosity. Mitochondrial DNA analysis showed that in 12 sequences from Lithuanian population, 8 of them were different and could be assigned to 8 different haplotypes. Neighbour joining tree showed that haplotypes in Lithuanian population forms two branches with high distance. While variability of Poland haplotypes, obtained from Gene Bank was bigger. That could be affected by different compared samples sizes.