| Summary: | The purpose of this study was to analyze Lithuanian existential sentences and their translations into English with the aim of evaluating the susceptibility of the two languages to the principle of functional sentence perspective (FSP), or the communicative principle. Existential processes inherently involve one participant – Existent - which is the most important information in a communicative situation describing existence. In producing existential sentences, existential verbs take one argument which performs the function of subject and appears in sentence final position as is determined by the priniple of FSP. In other words, the Predicate-Subject sequence at the syntactic level corresponds to the Theme-Rheme sequence at the communicative level. Languages vary with respect to the realization of existential meaning. The method chosen for the investigation of the selected sentences is content analysis. The research demonstrated that the Lithuanian existential sentences are structured in accordance with the pattern of the communicative principle. The corresponding English sentences did not always have Theme–Rheme sequence but in the majority of cases they reflected the communicative structure of the Lithuanian existential sentences. The communicative adequacy of the translation was effected with the help of particular syntactic and semantic transformations.Context also played an important role. It appears to be a powerful means of realization of FSP in English when the... [to full text] === Šiame darbe, remiantis vertimu iš lietuvių į anglų kalbą , nagrinėjama aktualiosios skaidos (AS) realizavimas lietuvių ir anglų kalboje. Nors AS žodžių tvarkos dėsnis yra aktualus visoms kalboms, skirtingos struktūros kalbose jo raiška skiriasi. Sintetinės kalbos, turinčios laisvą žodžių tvarką, turi galimybę paklusti AS dėsniui, tuo tarpu analitinės kalbos daugeliu atvejų vadovaujasi sakinio dalių gramatiniais santykiais, t.y. gramatiniu žodžių tvarkos dėsniu. Darbo tikslas - palyginti dviejų struktūriškai skirtingų kalbų aktualiąją sakinio skaidą ir atskleisti, kaip kalbos imlumas paklusti AS dėsniui lemia minties eigą vertimo metu. Tyrimo metodologinis pagrindas – sisteminė funkcinė teorija, nagrinėjanti sakinį kaip trijų pakopų visumą, apimančią sintaksinį, semantinį ir komunikacinį sakinio lygmenis. Semantinė sakinio struktūra – atspirties taškas tiriant sakinius, o sintaksinė atlieka tarpinį vaidmenį tarp semantinio ir komunikacinio sakinio lygmenų.
Tyrimu, paremtu gretinamąja dviejų kalbų grožinės literatūros tekstų komunikacine analize, nustatyta, kad komunikacinė egzistencinio sakinio struktūra lietuvių kalboje sudaryta iš dviejų elementų. Pirmasis - žinoma informacija, Vietos aplinkybė, atliekanti pagrindinės temos funkciją. Ji yra pranešimo išeities taškas ir paprastai yra sakinio pradžioje. Antrasis - nauja arba aktuali informacija, Egzistentas, atliekantis pagrindinę remos funkciją, kuri paprastai užima sakinio pabaigos vietą. Tyrimas patvirtina... [toliau žr. visą tekstą]
|
|---|
