Įrodymų vertinimas teismo nuosprendyje

• Main Author: Godliauskaitė, Edita
• Other Authors: Dovidaitis, Viktoras
• Format: Dissertation
• Language: Lithuanian
• Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2014
• Subjects: Įrodymų vertinimas; Vidinis įsitikinimas; Išsamus ir nešališkas išnagrinėjimas; Vadovavimasis įstatymu; Leistinumas; Sąsajumas; Pakankamumas
• Online Access: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20140625_205254-50821/DS.005.0.01.ETD

2003 metų gegužės 1 dieną įsigaliojęs naujasis baudžiamojo proceso kodeksas pakeitė iki tol ilgą laiką vyravusią įrodymų sampratą tuo pačiu koreaguodamas įrodymų vertinimo koncepciją, pagal kurią faktinių duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo prerogatyva koncentruojama tik vienintelio subjekto, t. y. teismo, rankose. Įrodymų vertinimo, kaip esminio įrodinėjimo proceso etapo, reikšmingumas nekvestionuojamas nei teisės moksle, nei teismų praktikoje. Darbe pirmiausia pateikiama trumpa egzistavusių įrodymų vertinimo sistemų istorinė apžvalga, akcentuojant inkvizicinio baužiamojo proceso gyvavimo metu vyravusią formaliąją įrodymų vertinimo sistemą, teismo vaidmenį joje bei jos visišką diskreditavimą ir perėjimą į naująją vertinimo sistemą, kurios šerdį sudaro laisvas įrodymų vertinimas. Toliau darbe išsamiai analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių pateikiami pasiūlymai, kaip turėtų būti apibrėžiamas įrodymų vertinimas bei bandoma pateikti tokią sąvoką, išskiriami esminiai jos požymiai. Ypatingas dėmesys skiriamas įrodymų vertinimo taisyklių turiniui, o būtent reikalavimui vertinant faktinius duomenis (įrodymus) vadovautis vidiniu įsitikinimu, pagrindžiant jį išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei reikalavimui viso vertinimo proceso metu bei jo rezultate, vadovautis įstatymu. Kiekviena išskirta taisyklė analizuojama pasitelkus įstatyminę bazę, doktriną, teismų praktikos pavyzdžius. Daug dėmesio skiriama vidinio įsitikinimo, kaip vertinimo... [toliau žr. visą tekstą] === The Criminal procedure code of Lithuania, entered into the force first May 2003, replaced the long prevailing notion of evidence while adjusting the evaluation of evidence approach whereby the prerogative of recognition of facts and the evaluation of evidence is concentrated in the only single entity, that is, in the hands of the court. The significance of the evaluation of evidence, being as the main part of the substantiation process, is unquestionable right neither in doctrine, neithet in case law. Firstly, the paper provides a brief historical overview of the evaluation of the evidence existed systems, emphasizing on the inquisitorial criminal process during the life of evidence prevailing in the formal evaluation system, court’s role in it and it’s full discedit by transition to the new evaluation system, with it’s core – free evaluation of evidence. Further in the paper is particularly analysed the suggestions of Lithuanian and foreign authors', how should be defined the term – evaluation of evidence and trying to give a definition of its key features distinguish, namely, requirement for the evaluation of facts (evidence) to follow the inner conviction, justifying it on thorough and impartial examination of the circumstances, requirement for the overall evaluation process and its outcome – follow the law. Each rule is derived through the analysis of legislation, doctrine and judicial practice. Much attention is paid to the formation process of inner conviction, it’s... [to full text]