| Summary: | Atskyrimo principas ginkluotuose konfliktuose yra tarptautinės humanitarinės teisės
pagrindas, reikalaujantis, kad konflikto šalys visuomet skirtų civilius gyventojus ir kombatantus,
civilinius ir karinius objektus. Tačiau dėl visuotinės privatizacijos padidėjus civilių ir privačių
kompanijų, dalyvaujančių ginkluotuose konfliktuose, skaičiui bei nuolat tobulėjant karinėms
technologijoms, riba tarp civilių ir kombatantų ėmė nykti. Norėdami pritaikyti atskyrimo principą
šiuolaikiniams ginkluotiems konfliktams, šiame darbe, visų pirma, analizavome tiesioginio
dalyvavimo karo veiksmuose įtaką šio principo taikymui ir nustatėm, kad asmeniui, tiesiogiai
dalyvaujančiam karo veiksmuose, atskyrimo principas nebetaikomas, jis tampa teisėtu kariniu
taikiniu ir praranda apsaugą nuo karo veiksmų keliamų pavojų. Tiesioginiu dalyvavimu karo
veiksmuose siūlėme laikyti veiksmus, atitinkančius žalos masto, tiesioginio priežastinio ryšio tarp
atliekamo veiksmo ir kilusios ar kilsiančios žalos ir ryšio su ginkluotu konfliktu bei viena iš
konflikto šalių reikalavimus. Visų antra, nagrinėjome atskyrimo principo ginkluotuose konfliktuose
taikymą PKSK personalo atžvilgiu. Nustatėme, kad dalis PKSK darbuotojų galėtų būti laikomi
kombatantais ir dėl to taptų teisėtais kariniais taikiniai, jiems atskyrimo principas taikomas nebūtų,
tačiau kita dalis PKSK turėtų būti laikomi civiliais ir tol, kol jie tiesiogiai nedalyvauja karo
veiksmuose, jiems būtų taikoma apsauga nuo karo veiksmų keliamų pavojų... [toliau žr. visą tekstą] === The principle of distinction in armed conflicts is the corner stone of international
humanitarian law, requiring that the Parties to the conflict would at all times distinguish between the
civilian population and combatants and between civilian objects and military objectives. But
because of the increased number of civilians and private companies participating in armed conflicts
due to the global privatisation and permanent technological improvement of military equipment, the
line between civilians and combatants begin to blur. In order to apply the principle of distinction to
modern armed conflicts, firstly, we analysed an influence of direct participation in hostilities to the
application of the principle of distinction and determined that for person who directly participates in
armed conflicts the principle of distinction is no longer applicable and this person becomes a legal
military target with no general protection against dangers arising from military operations. An act
which is considered to be direct participation in hostilities should meet the requirements of threshold
of harm, direct causation and belligerent nexus. Secondly, we studied the application of the principle
of distinction to the personnel of private military and security companies in armed conflicts and
determined that part of this personnel might be considered combatants and because of that become
lawful military targets to whom the principle of distinction in no longer applicable. The other part of... [to full text]
|
|---|
