| Summary: | International climate change agreements and the European Union legislation have an influence on different levels of governance, including national legal systems and administrative schemes. The following research question is addressed in the doctoral dissertation: “How does Lithuania, specifically the industrial sector, implement GHG reduction requirements under the Kyoto Protocol and the European Union regulations?” Implementation of GHG emission reductions is analyzed from a perspective of multi-level governance and sociology of law. The research is carried out on four levels – supra-state; state; sub-state and societal. These are described as international; national; administrative and industrial arenas in the dissertation. Hence the implementation of climate change legal rules is based on authoritative decision-making across multiple territorial levels. In the dissertation, legal frameworks regarding reductions of GHG emissions are described - and the institutions along with their mandates are identified. There is a hierarchical top-down regulated implementation of legal rules and actors involved at different levels. A perspective based upon Sociology of Law makes it possible to relate the top-down implementation of legal rules to society. In the dissertation the most dominant driving forces and norms affecting actors on each level of implementation are evaluated, by interviewing respondents from state and administrative institutions and industrial companies... [to full text] === Tarptautiniai klimato kaitos susitarimai ir Europos Sąjungos teisės aktai veikia skirtingus valdymo lygmenis, įskaitant nacionalines teisės sistemas ir administravimo modelius. Disertacijoje iškeltas tyrimo klausimas – kaip Lietuva, konkrečiai pramonės sektorius, įgyvendina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijų mažinimo reikalavimus, nustatytus Kioto protokolu ir Europos Sąjungos teisės aktais. Reikalavimų mažinti ŠESD emisijas įgyvendinimas yra analizuojamas daugiapakopio valdymo perspektyvoje. Analizuojami keturi lygmenys – viršvalstybinis, valstybinis, subvalstybinis ir visuomeninis, kurie disertacijoje gretinami su tarptautine, nacionaline, administracine ir pramonės plotmėmis. Taigi klimato kaitos teisės aktų įgyvendinimas paremtas valdžios sprendimų priėmimo dispersija skirtinguose lygmenyse. Disertacijoje apibūdintos teisės sistemos, susijusios su ŠESD mažinimu, identifikuojant institucijas ir jų įgaliojimus. Remiantis teisės sociologijos perspektyva, hierarchinis teisės normų įgyvendinimo principas siejamas su teisės poveikiu (ir atsaku) pramonės sektoriuje. Atlikus kokybinį tyrimą imant interviu iš tyrimo dalyvių, kurie dirba valstybės ir administracinėse institucijose ir pramonės įmonėse, išnagrinėti ir įvertinti skatinantys veiksniai ir normos, veikiančios dalyvių elgseną kiekviename tiriamajame lygmenyje. Ištirtas pramonės sektoriaus atsakas politikos įgyvendinimo procese bei pateikti pasiūlymai dėl Kioto protokolo ir Europos Sąjungos... [toliau žr. visą tekstą]
|
|---|
