| Summary: | Cyber has been around for over a decade and yet we are still faces with a situation of a
very weak or rather no regulation. This is being heavily influenced by our weak technological
development and due to the nature of cyberspace and the Internet. Cyber warfare poses
interesting questions for us. It is one of a kind type of warfare, the one we cannot see or feel, but
it‘s impacts are instantaneous and potentially devastating. States and scholars agree on that.
This thesis attempts to explore possibilities of application of existing international laws
to amend this situation and answer the questions if it is adequate or at all possible. While
scholars are still arguing about the basics of what cyber warfare and cyberspace actually is, it
keeps on evolving. States on the other hand have recognized the potential threat of cyber warfare
a long time ago and are attempting to mend the existing legal void, however not successfully.
The effects of their efforts are limited only to a small number of States. States who are not
willing to give up their cyber capability would also stay clear from such international legislation.
International treaties and State practice were analyzed in search of a way to
accommodate cyber warfare under the current regime. The findings show that application of
existing legal basis to cyber warfare is at best difficult and strained. The reality is that cyber
warfare does not fit adequately under any of the legal umbrellas at the moment. Application of... [to full text] === Kibernetinis karas jau egzistuoja daugiau nei dešimtmeti tačiau mes vis dar turime labai
silpną šio reiškinio reguliavimą. Tokia situacija yra stipriai įtakota mūsų silpnu techniniu
galimybių bei interneto struktūros. Kibernetinis karas yra labai keblus. Tai yra naujoviškas
kariavimo būdas kurio mes nematome, bet jo pasekmes gali būti žaibiškos ir niokojančios.
Mokslininkai ir pasaulio valstybės tai jau seniai pripažino.
Šis darbas bando atskleisti galimybes tarptautines teises reguliavimui kibernetinio karo
atžvilgiu, jeigu tai iš viso yra įmanoma. Tačiau mokslininkai vis dar ginčijasi dėl kibernetinio
karo ir kibernetines erdvės terminologijos, tuo tarpu kibernetinio karo grėsme tik didėja. Pasaulio
valstybes tai suprasdamos bando ištaisyti teisės trukumus, tačiau nesėkmingai. Bet kokie
pasiūlymai ir susitarimai galioja tik nedideliam valstybių ratui. O didžiosios valstybės tuo tarpu
nenoriai atsisakytu savo kibernetinio pajėgumo.
Darbe buvo išanalizuotos tarptautinės sutartys bei valstybių praktika bandant pritaikyti
esamus režimus kibernetinio karo reguliacijai. Darytinos išvados, kad esamos tarptautinės
teisinės bazės taikymas geriausiu atveju yra sudėtingas ir nenatūralus. Realybė yra tai, kad
kibernetiniam karui netinka nei vienas režimas. O toks jo taikymas, deja sukelia daugiau
problemų nei buvo prieš tai. Tačiau dar nėra išsemtos visos galimybės ir ateitis gali parodyti
teisingą sprendimą. Tuo tarpu valstybes yra pasiruošusios vesti derybas dėl tarptautinės... [toliau žr. visą tekstą]
|
|---|
