Stacionarinio gydymo pagrįstumo įvertinimas

Darbo tikslas: Įvertinti stacionarinio gydymo (hospitalizacijos) atvejų struktūrą, priežastis ir pagrįstumą pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėje. Uždaviniai: 1. Nustatyti pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenės narių stacionarinio gydymo atvejų struktūrą. 2. Įvertinti stacion...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Gliaudelienė, Rita
Other Authors: Petrauskienė , Jadvyga
Format: Dissertation
Language:Lithuanian
Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2011
Subjects:
Online Access:http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110628_155646-50316/DS.005.0.02.ETD
Description
Summary:Darbo tikslas: Įvertinti stacionarinio gydymo (hospitalizacijos) atvejų struktūrą, priežastis ir pagrįstumą pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėje. Uždaviniai: 1. Nustatyti pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenės narių stacionarinio gydymo atvejų struktūrą. 2. Įvertinti stacionarinio gydymo pagrįstumą pagal pagrindinius hospitalizacijos atvejų struktūros elementus. 3. Įvertinti gulėjimo stacionare trukmę ir jos pagrįstumą. Tyrimo metodika: Atlikta išrašų iš ligos istorijų, išduotų įvairaus lygio ligoninių 2007 m., ekspertinė analizė. Ekspertų grupę sudarė 3 asmenys - dvi šeimos gydytojos ir gydytoja - kontrolės ir ekspertizės vyriausioji specialistė. Nagrinėjant išrašų iš ligos istorijų duomenis buvo analizuojami hospitalizacijų atvejai pagal sociodemografinius rodiklius, stacionarinio gydymo įstaigą, skyrių, gulėjimo trukmę, galutinę diagnozę, guldymo priežastį. Nustatant stacionarinio gydymo pagrįstumą, buvo atsižvelgiama į ligos sudėtingumą, taikomą gydymą, atliktus tyrimus, į patvirtintas medicinines normas. Analizė atlikta naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 13.0. Rezultatai: Ekspertų nuomone, 56,3% stacionarinio gydymo atvejų buvo nepagrįsti ir 43,7% pagrįsti. Pagrįsto stacionarizavimo atvejai sudarė nuo 36,2% rajono ligoninėje iki 93,2% universitetinėse ligoninėse (p=0,000). Stacionarinio gydymo atvejų pagrįstumas didėjant pacientų amžiui mažėjo nuo 63,6% 0-17 metų grupėje iki 39,2% vyresnių negu 65 metų grupėje. Daugiausia pagrįstų... [toliau žr. visą tekstą] === The aim: To evaluate the inpatient treatment (hospitalization) cases structure and validity reasons and validity in the primary Health Care Center community. Objectives: 1. Identify the inpatient treatment (hospitalization) cases structure of primary Health Care Center community. 2. To evaluate the inpatient treatment validity according of the major structure elements of hospitalization cases. 3. To evaluate the length of stay in hospital and duration of its validity. Methods: Carried out on extracts from case histories, issued by all level hospitals in 2007, the expert analysis. The expert group consisted of three persons: two family doctors and a doctor of control and chief expertise specialist. The examination of extracts from medical records data were analyzed hospitalization cases according to sociodemographic characteristics, hospitalization clinic, department, length of stay, final diagnosis, reason for patient admission. In determining the validity of inpatient treatment was based on the complexity of the disease, treatments, research carried out in approved medical standards. The analysis was performed using the statistical package for data SPSS 13.0. Results: According to the experts, 56.3% of inpatient treatment cases were unfounded and based on 43.7%. Based hospitalization cases accounted for 36.2% of the district hospital to 93.2% in university hospitals (P = 0.000). Validity of inpatient treatment cases increasing patient age decreased from 63.6% in 0-17... [to full text]