| Summary: | Disertacijoje siekiama paaiškinti, kodėl Vidurio Rytų Europos šalyse išsivystė skirtingos gebėjimų formavimo sistemos, t.y. kodėl Baltijos šalyse ir mažesniu mastu Lenkijoje bei Vengrijoje per pastaruosius 20 metų iškilo bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos, o Čekijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje – specifinių gebėjimų formavimo sistemos? Darbe teigiama, kad tai nulėmė skirtingos darbo rinkos, ekonominės ir politinės institucijos. Stiprios darbdavių asociacijos, aukštas darbo vietos apsaugos lygis, dosnios išmokos bedarbiams, proporcinė rinkimų sistema ir Vyriausybių stabilumas yra būtinos sąlygos specifinių gebėjimų formavimo sistemoms atsirasti. Jei vienos ar kelių iš įvardintų institucijų nėra, tuomet atsiranda pakankamos sąlygos bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos atsiradimui. Hipotezės tikrinamos remiantis neapibrėžtųjų aibių ir apibrėžtos regresijos (angl. robust regression) metodais. === The dissertation seeks to explain, why different skills formation systems have emerged in Central and Eastern Europe over the past 20 years. More specifically, it investigates, why the labor force acquires general skills in the Baltic States, Poland and Hungary, while specific skills are of utmost importance in the Czech and Slovak Republics and Slovenia? The dissertation argues that these differences can be explained by the labor market, economic and political institutions. Strong employers’ associations, high employment security, generous unemployment benefits, proportional electoral system and government stability are necessary for emergence of specific skills formation systems, while absence of these institutions is sufficient for the emergence of general skills formation systems. The dissertation employs fuzzy set techniques and robust regression to test the hypotheses empirically.
|
|---|
