Metaliteratūriškumas André Gide’o, Antano Škėmos, Julio Cortázaro, Sigito Parulskio romanuose: lyginamasis aspektas

• Main Author: Mickevičiūtė, Živilė
• Other Authors: Brazauskas, Nerijus
• Format: Others
• Language: Lithuanian
• Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2010
• Subjects: Philology; Metaliteratūriškumas; Atviras kūrinys; Komparatyvistika; Metafictionality; Open work; Comparatyvistics
• Online Access: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100903_083711-17053/DS.005.0.01.ETD

Bakalauro darbo tyrimo objektas – André Gide’o romanas Pinigų padirbinėtojai (1925), Antano Škėmos Balta drobulė (1958), Julio Cortázaro romanas Žaidžiame klases (1963) ir Sigito Parulskio Doriforė (2004). Visi jie darbe analizuojami metaliteratūriškumo aspektu. Šio tyrimo tikslas – ištirti André Gide’o Pinigų padirbinėtojus, Antano Škėmos Baltą drobulę, Julio Cortázaro Žaidžiame klases ir Sigito Parulskio Doriforę metaliteratūriškumo aspektu, juos palyginti. Uždaviniai: 1) pateikti metaliteratūriškumo ir „atviro kūrinio“ teorines apibrėžtis; 2) atskleisti Pinigų padirbinėtojų ir Baltos drobulės kaip „romano romane“ kūrimo specifiką; 3) išanalizuoti Žaidžiame klases ir Doriforę kaip „atvirus kūrinius“; 4) išskirti kai kuriuos Gide’o, Škėmos, Cortázaro ir Parulskio romanų panašumus ir skirtumus, susijusius su metaliteratūriškumu. Metaliteratūriškumas – tai metaliteratūrinių kūrinių ypatybė, kuri reiškia savirefleksišką grožinės literatūros teorijos apmąstymą per grožinės literatūros rašymo praktiką. Metaliteratūriškumas apima ir metaliteratūrinį rašymą apie rašymą, istorijas apie istorijas, pasakojimus apie pasakojimus, romanus apie romanus etc. Ne mažiau svarbus yra ir skaitymo proceso komentavimas, komunikacija su skaitytoju, autoriniai komentarai. Metaliteratūriškumas gali būti atsekamas įvairaus laikotarpio ir skirtingų žanrinių romano tipų kūriniuose, bet labiausiai jis sietinas su modernistiniu ir postmodernistiniu XX ir XXI a. romanu. André Gide’o, Antano Škėmos, Julio... [toliau žr. visą tekstą] === This Bachelor’s Thesis deals with metafictionality in the following novels: André Gide‘s The Counterfeiters (1925), Antanas Škėma’s White Sheet (1958), Julio Cortázar's Rayuela (1963) and Doriforė (2004) by Sigitas Parulskis. All they are analysed from the aspect of metafictionality. The main aim of this thesis is to carry out analysis of metafictionality in André Gide‘s The Counterfeiters, Antanas Škėma’s White Sheet, Julio Cortázar's Rayuela (1963) and Sigitas Parulskis’ Doriforė from the aspect of metafictionality and to compare them. The following objectives have been set: 1) to present the theoretical definitions of metafictionality and the “open work”; 2) to discuss the specifics of writing the “novel in a novel”, as found in The Counterfeiters and White Sheet; 3) to analyse Rayuela and Doriforė as “open works”; 4) to highlight the differences and similarities related with metafictionality in Gide‘s, Škėma’s, Cortázar’s and Parulskis’ novels. Metafictionality is a feature of metafictional writing. It means self-reflective contemplation of theory on fiction through fiction writing practice. Metafictionality also encompasses metafictional writing about writing, stories about other stories, narratives about other narratives, novels about other novels etc. Comments on the reading process, communication with a reader and author’s comments are amongst the important features of metafictionality. It can be traced in the pieces of various types of novel’s genres and time... [to full text]