| Summary: | Darbo tikslas – atskleisti aukštųjų mokyklų studentų pasiekimų vertinimo pokyčius aukštojoje mokykloje, išryškinant edukacinius ir vadybinius šio proceso aspektus. Literatūros analizė parodė, kad vertinimas šiuolaikinių ugdymo paradigmų kontekste suprantamas kaip pagalba besimokančiajam, kuomet ugdytiniai aktyviai dalyvauja savęs vertinimo procese, kaip besimokančiųjų skatinimas, ugdymas suprasti save, būti aktyviais, mokėti susivokti pasaulyje, kuriame jie gyvena ir kolektyviai spręsti problemas. Empirinis tyrimas parodė, kad dėl didelio studentų skaičiaus grupėje dėstytojams sunku atsižvelgti į asmeninę kiekvieno besimokančiojo daromą pažangą, sudėtinga taikyti idiografinį vertinimą. Įsivertinimą skatintų šiuolaikiškų vertinimo metodų taikymas, pavyzdžiui, portfolio. Dėstytojai studento vaidmenį vertinimo ir įsivertinimo procese apibūdina teiginiais, būdingais poveikio ir sąveikos paradigmai. Koreliacinės studentų apklausos analizės duomenys rodo, jog aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas vertinant studentų vertinimo ir įsivertinimo gebėjimus ir sprendimų priėmimo gebėjimus. Dėstytojų apklausos koreliacinės analizės duomenys rodo statistiškai reikšmingą koreliaciją tarp sprendimų priėmimo ir analitinės veiklos gebėjimų. Tarp vertinimo ir kitų gebėjimų statistiškai reikšmingos koreliacijos nenustatytos. === The aim of the work is to reveal the changes in the assessment of students achievements in higher school, while emphasizing educational and managerial aspects of the process. The analysis of the literature revealed that in the context of modern educational paradigms assessment is understood as helping the learners when they actively participate in their self- assessment, as stimulating learners, teaching them to understand themselves, be active, able to realize themselves in the world they live in and to solve problems together. The empirical research showed that due to a large number of students inside groups teachers find it difficult to pay attention to personal advance made by individual students, and to apply idiographical assessment. Self- assessment would be stimulated by modern assessment methods, such as portfolio. Teachers describe students' role in the process of assessment and self-assessment through statements typical to the paradigm of influence and interface.The analysis of the data of correlative students questioning revealed that the highest corelation coefficient was established when evaluating students assessment and self-assessment abilities and abilities of reaching decisions. The analysis of the data of teachers correlative questioning revealed a statistically significant correlation between making decisions and abilities of analytical activity. There were no statistically significant correlations made between assessment and other abilities.
|
|---|
