| Summary: | The object of this dissertation is the expression of space in Mikalojus Daukša’s Postilla (1599). It is limited to the semantic analysis of the four postpositional local cases, their distribution, and their relationship to their functional equivalents (prepositions, genitive and dative cases). The research is based on the conception of linguistic units as natural categories. Postpositional locatives are treated as multifunctional cases possessing a number of various use types that differ in status: some are prototypical, other are located in the periphery of the case. A semasiological analysis of each postpositional local case is performed starting from their concrete spatial use types and then going into their abstract domains. The use types and category structure of each postpositional locative are systematically described. The analysis of each case is followed by an onomasiological investigation aiming to analyze the semantic distribution between prepositional phrases and postpositional locatives. It is shown that they profile different aspects of the encoded spatial scenes. Since Daukša’s Postilla is a translation from Polish (Postilla katolicka mnieysza by Jakob Wujek, 1590), the influence of the Polish original is also evaluated. === Disertacijoje aprašoma vietos raiška Mikalojaus Daukšos Postilėje (1599), dėl plačios vietos raiškos priemonių sistemos apsiribojant postpozicinių vietininkų ir jų funkcinių ekvivalentų (prielinksninių junginių ar vietos reikšme vartojamų linksnių) analize. Tyrime laikomasi kognityvinės poliseminių kalbos vienetų reikšmės sampratos: vietininko reikšmę sudaro tarpusavyje susiję vartosenos tipai, kurių vieni yra būdingesni, prototipiškesni, o kiti – esantys linksnio reikšmių periferijoje. Disertacijoje sistemiškai aprašomos visos postpozicinių vietininkų reikšmės ir išskiriami vietos reikšmės tipai: tai leidžia verifikuoti tradicinį požiūrį, kad postpoziciniai vietininkai yra vietos linksniai. Atlikus kiekvieno postpozicinio vietininko semasiologinę analizę (išskyrus vartosenos tipus bei nustačius, kiek jų susiję su vietos raiška), einama onomasiologine kryptimi – apibrėžiamas kiekvieno postpozicinio vietininko ir jo funkcinių ekvivalentų santykis, išryškinant kalbamųjų raiškos priemonių semantinius skirtumus. Disertacijoje nustatyta vertimo šaltinio (Jokūbo Wujeko Postilla katolicka mnieysza, 1590) įtaka Daukšos Postilės vietos raiškos sintagmoms, apibrėžtas postpozicinių vietininkų tarpusavio santykis ir įvertinti literatūroje nurodomi šių linksnių painiojimo atvejai.
|
|---|
