Baltijos valstybių regioninės politikos problemos: Europos Sąjungos kontekstas
Šiame darbe norima atskleisti ES sanglaudos politikos vaidmenį kuriant Baltijos valstybių ir visos Europos Sąjungos gerovę. Remiantis naujais vertinimais, sanglaudos politika turi didelį poveikį – ji skatina darbo vietų kūrimą ir ekonominį augimą tose valstybėse narėse, kurioms labiausiai to reikia...
Main Author: | |
---|---|
Other Authors: | |
Format: | Dissertation |
Language: | Lithuanian |
Published: |
Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)
2009
|
Subjects: | |
Online Access: | http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090612_103733-69291/DS.005.0.01.ETD |
id |
ndltd-LABT_ETD-oai-elaba.lt-LT-eLABa-0001-E.02~2009~D_20090612_103733-69291 |
---|---|
record_format |
oai_dc |
spelling |
ndltd-LABT_ETD-oai-elaba.lt-LT-eLABa-0001-E.02~2009~D_20090612_103733-692912014-01-16T03:38:52Z2009-06-12litPolitical SciencesNarbutienė, JūratėBaltijos valstybių regioninės politikos problemos: Europos Sąjungos kontekstasBaltic states regional policy issues: the context of European UnionLithuanian Academic Libraries Network (LABT)Šiame darbe norima atskleisti ES sanglaudos politikos vaidmenį kuriant Baltijos valstybių ir visos Europos Sąjungos gerovę. Remiantis naujais vertinimais, sanglaudos politika turi didelį poveikį – ji skatina darbo vietų kūrimą ir ekonominį augimą tose valstybėse narėse, kurioms labiausiai to reikia ir prisideda prie bendro Europos gyvenimo lygio kėlimo. Baltijos valstybės yra naujosios valstybės narės, todėl jose sanglaudos politika dar tik palaipsniui įgyvendinama. Baltijos valstybių regioninei politikai (kurių lygis buvo labai žemas), būdingas spartus augimas, tačiau dažniausiai sutelktas sostinės regione arba didžiuosiuose miestuose. Nuo 1995 m. pradėta Baltijos valstybių regioninės politika pasiekė nemažų laimėjimų, visų trijų Baltijos valstybių BVP išaugo kone dvigubai. Tačiau, net ir išlikus dabartinėms ekonominėms krizės sąlygomis tokiems spartiems augimo tempams, prireiks daugiau nei 15 metų, kol Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP vienam gyventojui sudarys 75 proc. 27 ES šalių vidurkio. Sanglaudos politika daro poveikį ne tik Baltijos valstybių augimui, bet yra glaudžiai susijusi ir su kitomis Bendrijos politikos kryptimis: valstybės pagalbos, paramos inovacijoms ar informacinės visuomenės, aplinkosaugos. Baltijos valstybės įgyvendindamos sanglaudos politiką gerina ir modernizuoja viešąjį administravimą, mokosi gero valdymo ir skaidrumo, kurdamos bendrą Europos Sąjungos ir kiekvienos valstybės gerovę. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos sanglaudos politiką... [toliau žr. visą tekstą]The most important aim in this work is to unfold the role of EU cohesion policy by creating the welfare of the Baltic countries and all European Union. Appealing by new estimations, cohesion policy has a very big impact – it promotes work places establishment and economical development in those countries members, that need it most and further to rise the level of Europe life. Baltic countries are the new countrie‘s members, therefore in these countries cohesion policy is being implemented step by step. Fast development is for Baltic countries regional policy (which level is very low), but often it is focused in capital‘s region or in the biggest cities. Since 1995 started regional policy of Baltic countries achieved not small accomplishment, all of three Baltic countries GDP increased doubly. Therefore, even if such fast rate of increase remained by recent economical crisis conditions, it is needed more than 15 years, till GDP of Lithuania, Latvia and Estonia for one citizen will amount 75 percent 27 EU countries‘ average. Cohesion policy makes an impact not only for Baltic countries development but is also closely in involved with other directions of Community policy: countrie‘s help, supports for innovations or informative society‘s environments control‘s. Baltic countries improve and modernize administration, learn about leadership and lucidity by creating communal European Union and welfare of every country. The aim of the work – to analise the... [to full text]Europos SąjungaSaunglaudos politikaRegioninė politikaRegioninė plėtraEuropean UnionCohesion policyRegion policyRegion developmentMaster thesisMažylis, LiudasUnikaitė-Jakuntavičienė, IngridaVytautas Magnus UniversityVytautas Magnus Universityhttp://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090612_103733-69291LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090612_103733-69291VDU-olzavdcpshn-20090522-135951http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090612_103733-69291/DS.005.0.01.ETDUnrestrictedapplication/pdf |
collection |
NDLTD |
language |
Lithuanian |
format |
Dissertation |
sources |
NDLTD |
topic |
Political Sciences Europos Sąjunga Saunglaudos politika Regioninė politika Regioninė plėtra European Union Cohesion policy Region policy Region development |
spellingShingle |
Political Sciences Europos Sąjunga Saunglaudos politika Regioninė politika Regioninė plėtra European Union Cohesion policy Region policy Region development Narbutienė, Jūratė Baltijos valstybių regioninės politikos problemos: Europos Sąjungos kontekstas |
description |
Šiame darbe norima atskleisti ES sanglaudos politikos vaidmenį kuriant Baltijos valstybių ir visos Europos Sąjungos gerovę. Remiantis naujais vertinimais, sanglaudos politika turi didelį poveikį – ji skatina darbo vietų kūrimą ir ekonominį augimą tose valstybėse narėse, kurioms labiausiai to reikia ir prisideda prie bendro Europos gyvenimo lygio kėlimo. Baltijos valstybės yra naujosios valstybės narės, todėl jose sanglaudos politika dar tik palaipsniui įgyvendinama. Baltijos valstybių regioninei politikai (kurių lygis buvo labai žemas), būdingas spartus augimas, tačiau dažniausiai sutelktas sostinės regione arba didžiuosiuose miestuose. Nuo 1995 m. pradėta Baltijos valstybių regioninės politika pasiekė nemažų laimėjimų, visų trijų Baltijos valstybių BVP išaugo kone dvigubai. Tačiau, net ir išlikus dabartinėms ekonominėms krizės sąlygomis tokiems spartiems augimo tempams, prireiks daugiau nei 15 metų, kol Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP vienam gyventojui sudarys 75 proc. 27 ES šalių vidurkio. Sanglaudos politika daro poveikį ne tik Baltijos valstybių augimui, bet yra glaudžiai susijusi ir su kitomis Bendrijos politikos kryptimis: valstybės pagalbos, paramos inovacijoms ar informacinės visuomenės, aplinkosaugos. Baltijos valstybės įgyvendindamos sanglaudos politiką gerina ir modernizuoja viešąjį administravimą, mokosi gero valdymo ir skaidrumo, kurdamos bendrą Europos Sąjungos ir kiekvienos valstybės gerovę. Darbo tikslas – išanalizuoti Europos Sąjungos sanglaudos politiką... [toliau žr. visą tekstą] === The most important aim in this work is to unfold the role of EU cohesion policy by creating the welfare of the Baltic countries and all European Union. Appealing by new estimations, cohesion policy has a very big impact – it promotes work places establishment and economical development in those countries members, that need it most and further to rise the level of Europe life. Baltic countries are the new countrie‘s members, therefore in these countries cohesion policy is being implemented step by step. Fast development is for Baltic countries regional policy (which level is very low), but often it is focused in capital‘s region or in the biggest cities. Since 1995 started regional policy of Baltic countries achieved not small accomplishment, all of three Baltic countries GDP increased doubly. Therefore, even if such fast rate of increase remained by recent economical crisis conditions, it is needed more than 15 years, till GDP of Lithuania, Latvia and Estonia for one citizen will amount 75 percent 27 EU countries‘ average.
Cohesion policy makes an impact not only for Baltic countries development but is also closely in involved with other directions of Community policy: countrie‘s help, supports for innovations or informative society‘s environments control‘s. Baltic countries improve and modernize administration, learn about leadership and lucidity by creating communal European Union and welfare of every country.
The aim of the work – to analise the... [to full text] |
author2 |
Mažylis, Liudas |
author_facet |
Mažylis, Liudas Narbutienė, Jūratė |
author |
Narbutienė, Jūratė |
author_sort |
Narbutienė, Jūratė |
title |
Baltijos valstybių regioninės politikos problemos: Europos Sąjungos kontekstas |
title_short |
Baltijos valstybių regioninės politikos problemos: Europos Sąjungos kontekstas |
title_full |
Baltijos valstybių regioninės politikos problemos: Europos Sąjungos kontekstas |
title_fullStr |
Baltijos valstybių regioninės politikos problemos: Europos Sąjungos kontekstas |
title_full_unstemmed |
Baltijos valstybių regioninės politikos problemos: Europos Sąjungos kontekstas |
title_sort |
baltijos valstybių regioninės politikos problemos: europos sąjungos kontekstas |
publisher |
Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) |
publishDate |
2009 |
url |
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090612_103733-69291/DS.005.0.01.ETD |
work_keys_str_mv |
AT narbutienejurate baltijosvalstybiuregioninespolitikosproblemoseuropossajungoskontekstas AT narbutienejurate balticstatesregionalpolicyissuesthecontextofeuropeanunion |
_version_ |
1716624298740809728 |