Ugdymo sąveikos kokybės valdymas pradinėse mokyklose

Magistro darbo atraminės nuostatos darbe pateiktos šios. Lietuvos švietime XX–XXI a. sandūroje iš klasikinės ugdymo paradigmos sukant laisvosios paradigmos link kinta ugdymo samprata ir aktualizuojamas ugdymo komponentas – ugdymo sąveika. Visuomenė delegavo švietimui ugdymo misiją, iškėlė nacionalin...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Rudelienė, Vida
Other Authors: Dukynaitė, Rita
Format: Dissertation
Language:Lithuanian
Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2009
Subjects:
Online Access:http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090226_141235-40941/DS.005.0.01.ETD
Description
Summary:Magistro darbo atraminės nuostatos darbe pateiktos šios. Lietuvos švietime XX–XXI a. sandūroje iš klasikinės ugdymo paradigmos sukant laisvosios paradigmos link kinta ugdymo samprata ir aktualizuojamas ugdymo komponentas – ugdymo sąveika. Visuomenė delegavo švietimui ugdymo misiją, iškėlė nacionaliniu lygmeniu tikslus ir mokykla turi juos realizuoti savo veikloje. Tad tenka persiorientuoti iš poveikio pedagogikos į ugdymo sąveiką. Taigi Lietuvos edukologijoje ugdymo sąveika aktualizuota, tačiau suprantama skirtingai. Teoriniu lygmeniu dar ir XXI a. Lietuvos švietime egzistuoja du požiūriai į asmens ugdymą – vienas pripažįsta ugdymą poveikio asmeniui priemonėmis, kur ugdyme veikia subjektas mokytojas ir objektas mokinys, kitas – dviejų lygiaverčių subjektų – ugdytojo ir ugdytinio sąveikos priemonėmis. Reformuojama Lietuvos mokykla konceptualių dokumentų orientuojama į ugdymo sąveikos principus. Vadinasi, egzistuoja reali teorinių požiūrių ir iškeltų ugdymo tikslų prieštara. Tokia prieštara egzistuoja ne tik teoriniu lygmeniu, bet ir praktikoje. Todėl tirti ugdymo praktiką ir pasiūlyti būdų, kaip aktyviau įtvirtinti reformuojamoje mokykloje ugdymo sąveikos įvairius principus, bus nuolat aktualu. Tai sudaro pasirinktosios temos aktualumą. Šiame darbe ugdymo sąveika suprantama kaip – dinamiška ugdytojo ir ugdytinio, saistomų funkciniais ryšiais, bendravimo sistema, apimanti pedagoginį bendravimą, pedagoginį informavimą, pedagoginį vertinimą, pedagoginį reikalavimą, pedagoginius... [toliau žr. visą tekstą] === The basic points of the master‘s paper are as follows. At the turn of the XX-XXI centuries the education system in Lithuania shifts from the classical education paradigm to the liberal paradigm. The education conception changes and the education component as well as the education paradigm become significant. The society has imposed an educational mission upon the education system and it has raised objectives at the national level, therefore the school has to implement them. Consequently, the impact pedagogics has to shift into the educational interaction. Therefore, in Lithuanian educology the educational interaction is accentuated, though it is interpreted differently. At the theoretical level in the XXI century two different viewpoints about education of a person still prevail. One of them approves of the education employing tools, that have impact on a person - the subject there is the teacher and the objects is the pupil. The other approach accentuates interface between two equivalent subjects – the educator and the educated person. The Lithuanian school is being reformed towards principles of the educational interaction in conformity with conceptual documents. Thus a realistic contraposition of theoretical approaches and raised educational objectives actually exists. Such kind of contraposition exists not only on a theoretical level but in practice as well. Therefore, it will be always important to research the education practice and propose means how to consolidate... [to full text]