| Summary: | Sustainable production and consumption, as well as decoupling environmental impact from economy growth are one of the main goals for countries with transition economies. Lithuania, as other Central and Eastern Europe (CEE) countries experienced changes in political, social and economic life in relative short time after the collapse of Soviet Union. Because of an essentially reduced production, use of natural resources and environmental pollution decreased respectively. However, present pronounced growth of transition countries and demand for better quality of life could lead to the increase in material and energy consumption. Such increase would have two implications: firstly, increasing pressure on the environment and health in enlarged EU and could outweigh achievements in Western Europe, and secondly, such increase could impede to reach foreseen objectives to decouple resource consumption from economic growth.
The aim of the research was to analyze the main trends of production and consumption and their environmental impact in Lithuania and to assess eco-efficiency of production and consumption and its main determinants.
Research on eco-efficiency and the course of decoupling of environmental impact from economy growth in Lithuania is relatively rare and is mostly based on energy issues or covers only one sector. In this study, the eco-efficiency of production and consumption in Lithuania is analyzed jointly for the first time. For the better interpretation of ongoing... [to full text] === Darnios gamybos ir vartojimo siekimas, o tuo pačiu ir poveikio aplinkai atsiejimas nuo ekonomikos, yra vienas pagrindinių darnaus vystymosi tikslų pereinamosios ekonomikos šalims. Lietuva, kaip ir kitos posovietinės šalys, po Sovietų Sąjungos griūties paveldėjo imlų ištekliams ir neefektyvų ūkį. Ūkio restruktūrizavimas lėmė transformacinį ūkio nuosmukį ir jį sekusį išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo sumažėjimą. Tačiau dabartinis spartus pereinamosios ekonomikos šalių, kurių dauguma jau tapo ES narėmis, augimas ir geresnės gyvenimo kokybės siekimas gali lemti didesnes medžiagų ir energijos sąnaudas, o tai savo ruožtu sąlygotų didėjantį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai išsiplėtusioje Europos Sąjungoje ir atsvertų kai kuriuos ES šalių senbuvių pasiekimus bei trukdytų pasiekti numatytus išteklių naudojimo atsiejimo nuo ekonomikos augimo tikslus.
Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos gamybos, vartojimo ir jų poveikio aplinkai kitimo tendencijas, ekologinio veiksmingumo pokyčius ir nustatyti jį lemiančius veiksnius.
Ekologinio veiksmingumo bei poveikio aplinkai atsiejimo nuo ekonomikos augimo tyrimai Lietuvos mastu palyginti mažai vykdyti ir dažnai apsiriboja tik energetinių išteklių naudojimo veiksmingumo analize arba skirti tik atskiriems sektoriams. Darbe pateikiama dvigubo atsiejimo koncepcija, numatanti būtinybę atsieti gamtos išteklių naudojimą nuo ekonomikos augimo ir aplinkos teršimą nuo gamtos išteklių naudojimo bei sudaranti galimybes detaliau įvertinti... [toliau žr. visą tekstą]
|
|---|
