| Summary: | Literatūrinis portretas, kaip ir bet kuris kitas meninio kūrinio elementas, nėra statiškas, uždaras. Jis yra veikiamas istorinio laiko, kultūrinio konteksto kaitos, neatsiejamos nuo meninių stilių, judėjimų ir krypčių persipynimo. Literatūrinio portreto transformacijos neišvengiamos ir dėl to, kad jis atspindi tiek kuriančiojo, tiek kuriamojo asmens savivokos apsektus, fiksuoja socialinius visuomenės pokyčius, iš kurių ryškiausią vietą šiandieninėje visuomenėje užima informavimo priemonės, neretai išstumiančios etinius ir kultūrinius kanonus.
Moterų tekstuose sukurto portreto kaitos procesą įtakojo feministinis judėjimas, suformavęs feministinę literatūrologiją. Joje svarbiausia vieta skiriama moters patirčiai, moteriškam rašymui, moteriškajai tradicijai literatūroje. Svarbu akcentuoti tai, kad lietuvių literatūroje iki XIX a. antrosios pusės moterų portretai iš esmės yra kuriami vyrų: S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris, J. Basanavičius, Maironis. Šie kūrėjai yra veikiami krikščioniškosios tradicijos, įskiepijusios vaizduojamoms moterims privalomas dorybes: kuklumą, skaistumą, nuolankumą. Minėto amžiaus pabaigoje vyriškąsias gretas papildo moterys rašytojos: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Bitė, Lazdynų Pelėda, I Simonaitytė. Šių rašytojų sukurtas moters portretas nepasižymi ryškiu išskirtinumu, tačiau plačiai atskleidžia komplikuotą moters padėtį to meto lietuviškoje visuomenėje. Nuo 1981 – 1986 metų moterų prozoje pasirodo savitesnis bei dinamiškesnis moters portretas... [toliau žr. visą tekstą] === A literary portrait as well as any other element of artistic creation is not static, closed. It is influenced by changes of historical time, cultural context integral with interlacing of artistic styles, movements, trends. Transformations of a literary portrait are unavoidable also because it reflects the aspects of self-perception of both creating and created persons; it records social changes, which include the means of information taking the salient place in nowadays society usually even replacing ethnic and cultural canons.
The process of change of portraits created in women’s texts has been influenced by feministic movement, which formed feministic literature. The most significant place there is allocated to woman’s experience, feminine writing and feminine tradition in literature. It is important to emphasise that the portraits of women in Lithuanian literature until the second part of the XIX century had been mostly created by men: S. Daukantas, M. Valančius, V. Pietaris, J. Basanavičius, Maironis. These creators were influenced by Christian tradition, which indoctrinated obligatory virtues to portrayed women: modesty, purity, obedience. At the end of the abovementioned century, the masculine ranks were complemented by women writers: Žemaitė, Šatrijos Ragana, Bitė, Lazdynų Pelėda, I. Simonaitytė. The portraits of women created by these writers were not distinguished for striking oneness, however they widely revealed a complicated women’s situation in Lithuanian... [to full text]
|
|---|
