Profesinės karo tarnybos karių psichinės sveikatos ir jos išteklių ypatumai
Psichinę sveikatą sudaro 2 poliai: negatyvus ir pozityvus. Negatyvi psichinė sveikata yra suprantama kaip psichologinis distresas ir psichikos sutrikimai, o pozityvios psichinės sveikatos ištekliais yra laikoma vidinė darna, savigarba ir gebėjimas tinkamai įveikti stresines situacijas. Tyrimo tiksla...
Main Author: | |
---|---|
Other Authors: | |
Format: | Dissertation |
Language: | Lithuanian |
Published: |
Lithuanian Academic Libraries Network (LABT)
2008
|
Subjects: | |
Online Access: | http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_174336-07541/DS.005.0.01.ETD |
id |
ndltd-LABT_ETD-oai-elaba.lt-LT-eLABa-0001-E.02~2008~D_20080924_174336-07541 |
---|---|
record_format |
oai_dc |
spelling |
ndltd-LABT_ETD-oai-elaba.lt-LT-eLABa-0001-E.02~2008~D_20080924_174336-075412014-01-16T03:38:26Z2008-09-24litPsichologyGajauskaitė, IngaProfesinės karo tarnybos karių psichinės sveikatos ir jos išteklių ypatumaiThe mental health and the characteristics of its issues of military personnelLithuanian Academic Libraries Network (LABT)Psichinę sveikatą sudaro 2 poliai: negatyvus ir pozityvus. Negatyvi psichinė sveikata yra suprantama kaip psichologinis distresas ir psichikos sutrikimai, o pozityvios psichinės sveikatos ištekliais yra laikoma vidinė darna, savigarba ir gebėjimas tinkamai įveikti stresines situacijas. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti profesionalios karo tarnybos (PKT) karių psichinės sveiktos ir jos išteklių ypatumus. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti 3 hipotezes: 1) PKT kariai turintys aukštesnę vidinę darną ir aukštesnę savigarbą pasižymi mažesniu psichologiniu distresu ir mažesniu nerimastingumu.2) PKT karių psichologinį distresą ir nerimastingumą įtakoja vidinės darnos ir savigarbos stiprumas. 3) PKT karių streso įveikų naudojimas priklauso nuo vidinės darnos ir savigarbos lygio. Tyrime dalyvavo 193 profesinės karo tarnybos karių iš Vilniaus m. ir Jonavos raj. dalinių. Didžiausią dalį tiriamųjų (90,2%, t.y. 174 karių) sudarė vyrai. PKT karių psichologinis distresas buvo matuojamas taikant D. Goldberg (2001) General Health Questionnaire (GHQ 28), nerimas ir nerimastingumas tirtas N.S. Endler, J.M. Edwards, R. Vitelli (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) klausimynu. Pozityvi PKT karių psichinė sveikata tirta naudojant A. Antonovsky (1995) vidinės darnos trumpą klausimyno variantą ir M. Rosenberg (1965) savigarbos klausimyną. PKT karių taikomų streso įveikų stilių ypatumai matuojami naudojant Ž. Grakausko ir G. Valicko (2006) lietuvišką streso įveikų vertinimo metodiką... [toliau žr. visą tekstą]The mental health combines two poles: negative and positive. Negative mental health is understood as psychological distress and mental disorder while positive mental health is sense of coherence, self-esteem and ability to cope with stressful situations. The purpose of this study is to analyze the mental health and its issues of military personnel. Three hypotheses are discussed: 1) Military personnel having better sense of coherence and more self-esteem show less psychological distress and are less trait anxiety. 2) Psychological distress and trait anxiety are impacted by the strength of sense of coherence and the strength of self-esteem of military personnel. 3) The way how military personnel use stress coping manners depends both on sense of coherence and self-esteem. 193 soldiers from Vilnius and the region Jonava were tested. Most of them were male (90,2%, it means 174 soldiers). The distress of military personnel was tested using D. Goldberg‘s (2001) The General Health Questionnaire (GHQ 28), state anxiety and trait anxiety with N.S. Endler‘s, J.M. Edward‘s, R. Vitelli‘s (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) questionnaire. The positive mental health was investigated using the short form of the sense of coherence questionnaire created by A. Antonovsky (1995) and the questionnaire of self-esteem composed by M. Rosenberg (1965). The Lithuanian version of the test created by Ž. Grakauskas and G. Valickas (2006) was used to measure the styles of stress coping... [to full text]Psichinė sveikataStreso įveikosVidinė darnaProfesinės karo tarnybos kariaiMilitary personnelMental healthSense of coherenceStress copingMaster thesisBulotaitė, LaimaLoikienė, OlgaNasvytienė, DaliaPetrulytė, AlaDževečka, AlgimantasKarkockienė, DaivaDaugirdienė, AušraPileckaitė – Markovienė, MargaritaVilnius Pedagogical UniversityVilnius Pedagogical Universityhttp://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_174336-07541LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_174336-07541VPU-ombawfwotht-20080609-085858http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_174336-07541/DS.005.0.01.ETDUnrestrictedapplication/pdf |
collection |
NDLTD |
language |
Lithuanian |
format |
Dissertation |
sources |
NDLTD |
topic |
Psichology Psichinė sveikata Streso įveikos Vidinė darna Profesinės karo tarnybos kariai Military personnel Mental health Sense of coherence Stress coping |
spellingShingle |
Psichology Psichinė sveikata Streso įveikos Vidinė darna Profesinės karo tarnybos kariai Military personnel Mental health Sense of coherence Stress coping Gajauskaitė, Inga Profesinės karo tarnybos karių psichinės sveikatos ir jos išteklių ypatumai |
description |
Psichinę sveikatą sudaro 2 poliai: negatyvus ir pozityvus. Negatyvi psichinė sveikata yra suprantama kaip psichologinis distresas ir psichikos sutrikimai, o pozityvios psichinės sveikatos ištekliais yra laikoma vidinė darna, savigarba ir gebėjimas tinkamai įveikti stresines situacijas.
Tyrimo tikslas yra išanalizuoti profesionalios karo tarnybos (PKT) karių psichinės sveiktos ir jos išteklių ypatumus. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti 3 hipotezes: 1) PKT kariai turintys aukštesnę vidinę darną ir aukštesnę savigarbą pasižymi mažesniu psichologiniu distresu ir mažesniu nerimastingumu.2) PKT karių psichologinį distresą ir nerimastingumą įtakoja vidinės darnos ir savigarbos stiprumas. 3) PKT karių streso įveikų naudojimas priklauso nuo vidinės darnos ir savigarbos lygio.
Tyrime dalyvavo 193 profesinės karo tarnybos karių iš Vilniaus m. ir Jonavos raj. dalinių. Didžiausią dalį tiriamųjų (90,2%, t.y. 174 karių) sudarė vyrai.
PKT karių psichologinis distresas buvo matuojamas taikant D. Goldberg (2001) General Health Questionnaire (GHQ 28), nerimas ir nerimastingumas tirtas N.S. Endler, J.M. Edwards, R. Vitelli (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) klausimynu. Pozityvi PKT karių psichinė sveikata tirta naudojant A. Antonovsky (1995) vidinės darnos trumpą klausimyno variantą ir M. Rosenberg (1965) savigarbos klausimyną. PKT karių taikomų streso įveikų stilių ypatumai matuojami naudojant Ž. Grakausko ir G. Valicko (2006) lietuvišką streso įveikų vertinimo metodiką... [toliau žr. visą tekstą] === The mental health combines two poles: negative and positive. Negative mental health is understood as psychological distress and mental disorder while positive mental health is sense of coherence, self-esteem and ability to cope with stressful situations.
The purpose of this study is to analyze the mental health and its issues of military personnel. Three hypotheses are discussed: 1) Military personnel having better sense of coherence and more self-esteem show less psychological distress and are less trait anxiety. 2) Psychological distress and trait anxiety are impacted by the strength of sense of coherence and the strength of self-esteem of military personnel. 3) The way how military personnel use stress coping manners depends both on sense of coherence and self-esteem.
193 soldiers from Vilnius and the region Jonava were tested. Most of them were male (90,2%, it means 174 soldiers).
The distress of military personnel was tested using D. Goldberg‘s (2001) The General Health Questionnaire (GHQ 28), state anxiety and trait anxiety with N.S. Endler‘s, J.M. Edward‘s, R. Vitelli‘s (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) questionnaire. The positive mental health was investigated using the short form of the sense of coherence questionnaire created by A. Antonovsky (1995) and the questionnaire of self-esteem composed by M. Rosenberg (1965). The Lithuanian version of the test created by Ž. Grakauskas and G. Valickas (2006) was used to measure the styles of stress coping... [to full text] |
author2 |
Bulotaitė, Laima |
author_facet |
Bulotaitė, Laima Gajauskaitė, Inga |
author |
Gajauskaitė, Inga |
author_sort |
Gajauskaitė, Inga |
title |
Profesinės karo tarnybos karių psichinės sveikatos ir jos išteklių ypatumai |
title_short |
Profesinės karo tarnybos karių psichinės sveikatos ir jos išteklių ypatumai |
title_full |
Profesinės karo tarnybos karių psichinės sveikatos ir jos išteklių ypatumai |
title_fullStr |
Profesinės karo tarnybos karių psichinės sveikatos ir jos išteklių ypatumai |
title_full_unstemmed |
Profesinės karo tarnybos karių psichinės sveikatos ir jos išteklių ypatumai |
title_sort |
profesinės karo tarnybos karių psichinės sveikatos ir jos išteklių ypatumai |
publisher |
Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) |
publishDate |
2008 |
url |
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_174336-07541/DS.005.0.01.ETD |
work_keys_str_mv |
AT gajauskaiteinga profesineskarotarnyboskariupsichinessveikatosirjosistekliuypatumai AT gajauskaiteinga thementalhealthandthecharacteristicsofitsissuesofmilitarypersonnel |
_version_ |
1716624162845360128 |