Ankstyvos skrandžio vėžio bei ikivėžinių būklių diagnostikos galimybių įvertinimas

• Main Author: Ivanauskas, Audrius
• Other Authors: Kupčinskas, Limas
• Format: Doctoral Thesis
• Language: Lithuanian
• Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2008
• Subjects: Medicine; Skrandžio vėžys; TPEF/HPP1 genas; Atrofinis gastritas; Pepsinogenas I; Gastrinas 17; Gastric cancer; TPEF/HPP1 gene; Atrophic gastritis; Pepsinogen I; Gastrin 17
• Online Access: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080319_133515-70953/DS.005.0.02.ETD

Visame pasaulyje skrandžio vėžys yra didelė problema, kasmet diagnozuojama apie 875000 naujų atvejų ir 645000 miršta nuo šios ligos. Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2005 m. Lietuvoje sergamumas skrandžio vėžiu buvo 35,0 vyrų ir 22,1 moterų tarpe 100000 gyventojų. Šis susirgimas vis dar dažniausiai diagnozuojamas vėlyvose stadijose, kuomet radikali operacija jau nėra galima. Skrandžio vėžio vystymasis yra kompleksinis ir šiuo metu dar pilnai neišaiškintas procesas. Nauji tyrimai patvirtino, kad epigenetinė pažaida – TPEF/HPP1 geno metilinimas yra dažnas reiškinys tulžies ir šlapimo pūsles, kolorektalinio vėžio atvejais. Vis dėlto, nebuvo pakankamai duomenų apie TPEF/HPP1 geno metilinimo reikšmę skrandžio kancerogenezėje. Atliktame tyrime nustatyta, kad TPEF/HPP1 geno metilinimas gali būti ankstyvas šio pažeidimo požymis. Taip pat galima daryti prielaidą, kad TPEF/HPP1 genas yra skrandžio naviką slopinantis genas. Kitas svarbus skrandžio vėžio rizikos faktorius yra H. pylori sąlygotas atrofinis gastritas. Tyrimo metu nustatytas didelis vyresnių nei 55 m. dispepsija sergančių pacientų infekuotumas H. pylori. Statistiškai patikimo skirtumo tarp atrofijos ir žarninės metaplazijos dažnumo dispepsija sergantiems pacientams Taivanyje, Lietuvoje, Latvijoje negauta. Buvo nustatyta stipri koreliacija tarp skrandžio atrofijos ir žarninės metaplazijos. Klinikinėje praktikoje atrofinis gastritas patvirtinamas histologiškai (pagal 1994 m. Hiūstone modifikuotą Sidnėjaus klasifikaciją)... [toliau žr. visą tekstą] === INTRODUCTION Gastric cancer is rampant in many countries around the world and it accounts for approximately 875000 new cases and 645000 deaths annually [Jemal A et al, 2004]. While overall incidence of gastric cancer is falling, in many countries of the world it remains one the most frequent causes of cancer related deaths. According to GLOBOCAN age-standardized cancer incidence data, in Germany 15.1 males and 8.8 females per 100.000 persons developed gastric cancer in 2002, in Lithuania – 25.3 males and 13.0 females, in Latvia – 24.6 males and 11.1 females, respectively. According to the data of Lithuanian Cancer Registry, gastric cancer incidence was 35.0 in male, 22.1 in female per 100.000 persons in 2005, 30.4 in male, 17.8 in female in 2004, respectively [Kurtinaitis J, 2004]. At present, primary or secondary prevention is likely to be the most effective means of reducing the incidence and mortality from this disease. However, to be successful, this strategy depends upon knowledge of the etiological factors and pathogenetic mechanisms involved in gastric carcinogenesis. Helicobacter pylori (H. pylori) has been categorized as a group I carcinogen by the International Agency for Research on Cancer and World Health Organization (WHO) in 1994. Development of gastric cancer is a complex and poorly understood process. It is clear that besides chronic gastritis caused by H. pylori, dietary factors, high salt and nitrate intake, smoking and, possibly, alcohol consumption are... [to full text]