Reikalavimo perleidimas ir subrogacija: sampratos ir santykio problemos

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjami du asmenų pasikeitimo prievolėje būdai – reikalavimo perleidimas (cesija) ir subrogacija. Pateikiama reikalavimo perleidimo ir subrogacijos institutų istorinio atsiradimo Senovės Romoje apžvalga, analizuojamos reikalavimo perleidimo ir subrogacijos sąvokos...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Neringa, Sarulytė
Other Authors: Baranauskas, Egidijus
Format: Dissertation
Language:Lithuanian
Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2008
Subjects:
Law
Online Access:http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20080125_103414-28957/DS.005.0.02.ETD
Description
Summary:Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjami du asmenų pasikeitimo prievolėje būdai – reikalavimo perleidimas (cesija) ir subrogacija. Pateikiama reikalavimo perleidimo ir subrogacijos institutų istorinio atsiradimo Senovės Romoje apžvalga, analizuojamos reikalavimo perleidimo ir subrogacijos sąvokos bei šių institutų teisinė prigimtis Lietuvos bei užsienio civilinės teisės sistemose. Autorė detaliai nagrinėja reikalavimo perleidimo (cesijos) bei subrogacijos institutus, atskleidžia esmines šių institutų sampratos problemas bei prievolės šalių teisinės padėties reglamentavimo ypatumus. Darbe taip pat skiriama nemažai dėmesio santykio tarp reikalavimo perleidimo (cesijos) ir subrogacijos nustatymui. 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas subrogacijos teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog subrogacija yra atskira reikalavimo perleidimo rūšis. Darbe autorė suformuluoja kriterijus, kurie padeda atskirti reikalavimo perleidimo ir subrogacijos institutus ir laikyti juos dviem savarankiškais asmenų pasikeitimo prievolėje būdais. Atsižvelgiant į tai, kad subrogacija 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra reglamentuota kaip ypatinga regreso teisės rūšis, tačiau tuo pačiu tai yra atskiras asmenų pasikeitimo prievolėje būdas, todėl autorė pateikia kriterijus, kurių pagrindu yra atskiriama subrogacija bei regreso teisė. Darbe taip pat pateikiami praktiniai autorės pasiūlymai, skirti galiojančių teisės aktų tobulinimui, atsižvelgiant į darbe... [toliau žr. visą tekstą] === Master‘s final thesis is devoted to the analysis of two different ways of change of persons in an obligation – assignment of claim (cession) and subrogation. The author puts through the review of the historical development of the institutes of cession and subrogation since the times of Roman law, analyses the conceptions of assignment of claim and subrogation and legal nature of these institutes in the legal system of Lithuania and other foreign countries. The author thoroughly researches the institutes of assignment of claim (cession) and subrogation, points out the main problems arising in the field of conception of these institutes and approaches to the pecularities of the legal position of persons in an obligation. This Thesis at large scale approaches to detection of the relation between assignment of claim (cession) and subrogation. The legal regulation of subrogation, provided in the Civil code of the Republic of Lithuania, supposes the conclusion that subrogation is a particular kind of assignment of claim. The Author formulates criteria which help to separate the institutes of assignment of claim and subrogation and allows to treat them as two separate ways of change of persons in an obligation. The legal regulation, provided in the Civil Code of the Republic of Lithuania, treats subrogation as a particular kind of the right of regress but subrogation at the same time is a seperate way of change of persons in an obligation and due to this situation the author... [to full text]