Socializacija vaikystėje kintančiame sociume (Vilniaus aspektu)

• Main Author: Gudeikienė, Giedrė
• Other Authors: Grigas, Romualdas
• Format: Dissertation
• Language: Lithuanian
• Published: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT) 2007
• Subjects: Sociology; Sociologija; Vaikystė; Sociumas; Socialization; Childhood; Society
• Online Access: http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20070816_172652-67937/DS.005.0.02.ETD

Problema. Švietimas - prioritetinė valstybės veiklos sritis. Kalbėdami apie švietimą , kalbame apie jaunosios kartos ugdymą ir lavinimą. . Kaip pastebėjo sociologas A. Giddensas , „asmenybės ypatingumas yra ne jos kraujo sudėtis ar abstrakti žmogaus fizinė prigimtis, o jo socialinė vertė“ (17, 1989, p. 72). Asmenybe ne gimstama, o tampama. Popamokinis ugdymas Lietuvoje nesusilaukia pakankamai dėmesio. Nemaža dalis vaikų nėra papildomai lavinami, tobulinami. Pertvarka, nauji vėjai. 1992m., subyrėjus Tarybų Sąjungai, griuvus Berlyno sienai, žlugus į Rytus ir Vakarus po Antrojo pasaulinio karo padalytam pasauliui, Europai, o ypač rytinėms jos šalims, iškilo nemažai ekonominių, politinių ir kultūrinių sunkumų. Atgauta tautinė nepriklausomybė sukėlė jausmų sumaištį: pasikeitus situacijai reikėjo daug ką permąstyti: tautinės, tradicinės nuostatos pynėsi su poreikiu modernėti ir tarptautėti. Lietuva kartu su kitomis Rytų Europos šalimis ėmė krypti į Vakarus: pradėti plėtoti santykiai su Vakarų Europos valstybėmis, užmegzta nemaža ryšių tarp Lietuvos ir Skandinavijos. Vieni jų – bendradarbiavimas, plėtojant darbą Lietuvos vaikų darželiuose, mokyklose. Visuomenės padėtis. Pastarąjį dvidešimtmetį iškilo trys svarbios socialinės problemos, netiesiogiai veikiančios šeimą. Vis sparčiau auga smurtas, nuvertėjančios moralės normos ir vis didėjanti emigracija, vaikus paliekant su seneliais, giminaičiais ar globėjais . Smurto mūsų visuomenėje daugėja, tiek smurto prieš asmenį... [toliau žr. visą tekstą] === For many years (actually, the entire period of Soviet rule) the Lithuanian educational culture was dominated by the idea that children ought to be regarded as insufficiently mature individuals from the social point of view. So, the development of writing, reading, and counting skills was in the focus of attention. This implied leaving the development of personality to itself. Promoted by teachers working at pre-school and school institutions, these views needed correction. However, the correction was a rather complicated endeavour in the first years of Lithuanian educational system reform (1992-1996). Foreign scholars regard children’s education at kindergartens or primary schools as a vital link in the education system chain. In their opinion, it is equivalent to other links, including the regular school and the adults’ education. Thus, reforms were related with the cultural and social significance of childhood stage, and with the changes in children and adults’ education - an absolutely essential thing for the survival of our nation. Lithuania needs a pattern of education. It must be new from the qualitative point of view, and, what is more, it must be geared to the needs of the 21st c. The emerging knowledge society brings up more complex requirements. With the increasing mutual independence, the development of human relations is becoming more and more urgent today. National economies are turning into international or even trans-national ones. People of the world interact... [to full text]