AKCIJOS MIESTE IR IŠPUOLIŲ GRĖSMĖS RETORIKA. VILNIUS PO 2009-ŲJŲ

   Straipsnyje analizuojami urbanistinių akcijų interpretavimo būdai. Iš­puolių grėsmės retorika siejama ne tiek su organizatorių intencijomis, kiek su išorinėmis politinėmis įtampomis. Parodoma, jog emocijomis nuspalvintas garsių politikų, žurnalistų etc. nuostatas tam tikrų renginių atžvilgiu le...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Skaidra Trilupaitytė
Format: Article
Language:Lithuanian
Published: Vilnius University Press 2016-05-01
Series:Politologija
Online Access:http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/10007
id doaj-fde22378deed4f728682f5a808d47a72
record_format Article
spelling doaj-fde22378deed4f728682f5a808d47a722020-11-25T00:28:27ZlitVilnius University PressPolitologija1392-16812424-60342016-05-0181110.15388/Polit.2016.1.10007AKCIJOS MIESTE IR IŠPUOLIŲ GRĖSMĖS RETORIKA. VILNIUS PO 2009-ŲJŲSkaidra Trilupaitytė    Straipsnyje analizuojami urbanistinių akcijų interpretavimo būdai. Iš­puolių grėsmės retorika siejama ne tiek su organizatorių intencijomis, kiek su išorinėmis politinėmis įtampomis. Parodoma, jog emocijomis nuspalvintas garsių politikų, žurnalistų etc. nuostatas tam tikrų renginių atžvilgiu lemia ne vien administracinės taisyklės, bet ir bendra geopolitinė šalies orienta­cija, taip pat tarptautiniai neramumai, besisiejantys su vietinių politikų bai­mėmis. Kaip išeities tašką pasirenkant mikroatvejo perspektyvą (įsimintinas 2009 m. sausio 16 d. riaušes prie Lietuvos Respublikos Seimo), čia aptariami kai kurie legalumo ribų kvestionavimo atvejai Lietuvos žiniasklaidos erdvė­je, pabrėžiami skirtingi politikų, viešųjų intelektualų, pareigūnų, ekspertų, žurnalistų, aktyvistų ir kitų viešosios erdvės dalyvių pasisakymai pagrindi­niuose žinių portaluose. Pradžioje atskleidžiama, kaip nuostatas susibūri­mų (ir administracinių bei politinių reikalavimų) atžvilgiu keičia pirmuoju XXI a. dešimtmečiu ryškėjęs Lietuvos politinės situacijos nusakymas kaip (vėl) autoritarinės; parodoma, kad naujas konfliktines situacijas lėmė nau­jo tipo akcijų ir jų teisėtumo suderinamumo klausimas. Vėliau minimos kai kurios viešųjų autoritetų reakcijos į socialinius reikalavimus keliančius pro­testus Vilniuje. Daroma išvada, jog šiandienos žiniasklaidoje tokie reikalavi­mai interpretuojami gana kontrastingai – viena vertus, kaip grėsmė nedidelės šalies ir jos visuomenės integralumui ar net saugumui, kita vertus – kaip geistinas (deja, realybėje vis nutolstantis) normalios demokratinės visuome­nės atributas. http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/10007
collection DOAJ
language Lithuanian
format Article
sources DOAJ
author Skaidra Trilupaitytė
spellingShingle Skaidra Trilupaitytė
AKCIJOS MIESTE IR IŠPUOLIŲ GRĖSMĖS RETORIKA. VILNIUS PO 2009-ŲJŲ
Politologija
author_facet Skaidra Trilupaitytė
author_sort Skaidra Trilupaitytė
title AKCIJOS MIESTE IR IŠPUOLIŲ GRĖSMĖS RETORIKA. VILNIUS PO 2009-ŲJŲ
title_short AKCIJOS MIESTE IR IŠPUOLIŲ GRĖSMĖS RETORIKA. VILNIUS PO 2009-ŲJŲ
title_full AKCIJOS MIESTE IR IŠPUOLIŲ GRĖSMĖS RETORIKA. VILNIUS PO 2009-ŲJŲ
title_fullStr AKCIJOS MIESTE IR IŠPUOLIŲ GRĖSMĖS RETORIKA. VILNIUS PO 2009-ŲJŲ
title_full_unstemmed AKCIJOS MIESTE IR IŠPUOLIŲ GRĖSMĖS RETORIKA. VILNIUS PO 2009-ŲJŲ
title_sort akcijos mieste ir išpuolių grėsmės retorika. vilnius po 2009-ųjų
publisher Vilnius University Press
series Politologija
issn 1392-1681
2424-6034
publishDate 2016-05-01
description    Straipsnyje analizuojami urbanistinių akcijų interpretavimo būdai. Iš­puolių grėsmės retorika siejama ne tiek su organizatorių intencijomis, kiek su išorinėmis politinėmis įtampomis. Parodoma, jog emocijomis nuspalvintas garsių politikų, žurnalistų etc. nuostatas tam tikrų renginių atžvilgiu lemia ne vien administracinės taisyklės, bet ir bendra geopolitinė šalies orienta­cija, taip pat tarptautiniai neramumai, besisiejantys su vietinių politikų bai­mėmis. Kaip išeities tašką pasirenkant mikroatvejo perspektyvą (įsimintinas 2009 m. sausio 16 d. riaušes prie Lietuvos Respublikos Seimo), čia aptariami kai kurie legalumo ribų kvestionavimo atvejai Lietuvos žiniasklaidos erdvė­je, pabrėžiami skirtingi politikų, viešųjų intelektualų, pareigūnų, ekspertų, žurnalistų, aktyvistų ir kitų viešosios erdvės dalyvių pasisakymai pagrindi­niuose žinių portaluose. Pradžioje atskleidžiama, kaip nuostatas susibūri­mų (ir administracinių bei politinių reikalavimų) atžvilgiu keičia pirmuoju XXI a. dešimtmečiu ryškėjęs Lietuvos politinės situacijos nusakymas kaip (vėl) autoritarinės; parodoma, kad naujas konfliktines situacijas lėmė nau­jo tipo akcijų ir jų teisėtumo suderinamumo klausimas. Vėliau minimos kai kurios viešųjų autoritetų reakcijos į socialinius reikalavimus keliančius pro­testus Vilniuje. Daroma išvada, jog šiandienos žiniasklaidoje tokie reikalavi­mai interpretuojami gana kontrastingai – viena vertus, kaip grėsmė nedidelės šalies ir jos visuomenės integralumui ar net saugumui, kita vertus – kaip geistinas (deja, realybėje vis nutolstantis) normalios demokratinės visuome­nės atributas.
url http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/10007
work_keys_str_mv AT skaidratrilupaityte akcijosmiesteirispuoliugresmesretorikavilniuspo2009uju
_version_ 1725336159666569216