GLOBALIOJI ANGLŲ KALBA IR LEIDYBOS TENDENCIJOS XX IR XXI AMŽIŲ SANDŪROJE

• Main Author: MIHA KOVAČ
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2014-01-01
• Series: Knygotyra
• Online Access: https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=3612

University of Ljubljana, School of Arts and Humanities Aškerčeva 2, 1000 Ljubljana, Slovenia E-mail: [e-mail] Straipsnyje nagrinėjamos trys svarbios socialinės ir kultūrinės kryptys, sustiprinusios skaitymą anglų kalba ne angliškai kalbančiose šalyse. Visų pirma, anglų kalba tapo akademinės bendruomenės lingua franca, o dėl tuo pačiu metu įvykusio aukštojo mokslo sprogimo visame pasaulyje padidėjo kalbančiųjų anglų kalba skaičius. Antra, anglų kalba tapo populiarios kultūros kalba ir šiuo metu dominuoja pasaulinėje bestselerių leidyboje.Trečia, dėl spartaus Amazon ir kitų elektroninių ir spausdintinių knygų leidyba ir prekyba internetu užsiimančių mažmenininkų augimo anglų kalba tapo lengvai prieinama daugelyje ne angliškai kalbančių šalių. Straipsnyje įrodoma, kad anglosaksų knygų rinkose skaitmeninėms knygoms tenka skirtingas vaidmuo nei kontinentinėje Europoje ir kitose ne angliškai kalbančiose šalyse. Pirmuoju atveju skaitmeninės knygos tampa pagrindine grožinės literatūros skaitymo priemone. Priešingai, antruoju atveju jos sudaro didžiąją dvikalbių skaitytojų domeno dalį, o pagrindinėse vietos kalba leidžiamų knygų rinkose vis dar viešpatauja spausdintinės knygos. Šių procesų rezultatas akivaizdus – šiuolaikinėse knygų kultūrose spausdintinės ir skaitmeninės knygos gyvuoja greta, tarsi sukurdamos dvilypę ekonomiką. Anglosaksų rinkose šis sambūvis vyksta toje pačioje lingvistinėjeekosistemoje, tačiau ne angliškai kalbančiųjų šalyse šiuo metu skirtumas tarp spausdintinių ir skaitmeninių knygų pažymėtas ryškiu lingvistiniu ženklu ir todėl turėtų būti suvokiamas kaip naujas kultūros reiškinys. Spausdintinių ir skaitmeninių knygų skaitymą apibūdina kognityviniai skirtumai. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, straipsnis baigiamas išvada, kad už šios dvilypės ekonomikos slypi gilesnis kultūrinis skilimas. Tai reiškia, kad akademinis leidybos studijų ir knygų rinkos tyrinėjimas atsiduria naujos paradigmos centre.