LEIDYBOS VERSLO RAIDA XVIII AMŽIAUS TALINE

• Main Author: TIIU REIMO
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2014-01-01
• Series: Knygotyra
• Online Access: https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=3602

Tallinn University, Institute of Information Studies 25 Narva Road, 10120 Tallinn, Estonia E-mail: [e-mail] Knygų gamybos ir platinimo būdai bei procesai istoriškai buvo labai įvairūs. Vis dėlto leidėjams visada teko lemiamas vaidmuo formuojant literatūros rinką. Švedijos Karalystei priklausiusiose Baltijos provincijose spausdinimo kultūra ėmė sparčiai plėtotis atsiradus pirmosioms spaustuvėms. Savo ruožtu spausdinimo plėtra sukūrė leidėjams sąlygas praturtinti knygų rinką vietinių autorių darbais. Šio straipsnio tikslas – pateikti leidybos verslo plėtros apžvalgą XVIII a. Taline, praūžus Didžiajam Šiaurės karui, apibūdinti pagrindines leidėjų grupes ir parodyti, kaip Europos leidybos centruose vykę leidybos pokyčiai atsispindėjo vietiniame leidybos versle. Tuometinio Talino leidybos versle galima atpažinti plėtrą, primenančią kitose Europos šalyse vykusius pokyčius. Kaip ir Vakarų Europos spausdinimo versle pirmaisiais jo gyvavimo amžiais, Talino (Reval) spaustuvininkai sujungdavo spaustuvininko, leidėjo ir knygų pardavėjo vaidmenis. Pagrindinė spaustuvės leidybos produkcija susiformavo jau XVII a. antroje pusėje. Tai buvo skaitymo pradžiamoksliai ir katekizmai estų, vokiečių, suomių ir švedų kalbomis, kalendoriai ir giesmynai vokiečių kalba bei maldaknygės estų kalba.Įtvirtinant spaustuvininkų vaidmenį, jiems prisiimant ir leidėjų funkciją, būtina pabrėžti, kad vertingiausias jų veiklos XVIII a. Taline aspektas buvo knygų leidyba estų kalba. Vis dėlto leidybos produkcija ir toliau buvo visai neapibrėžta, o tai kėlė sumaištį ir leidėjų nesutarimus. Leisdami knygas vokiečių ir kitomis kalbomis, vietiniai spaustuvininkai-leidėjai daugiausia rūpinosi pradinių mokyklų vadovėliais, kalendoriais ir religine literatūra.Pirmoji speciali leidybą skatinanti institucija Verlags-Cassa der ehstnischen Bücher buvo įkurta 1721 m.; ją įsteigė Estijos provincijos konsistorija. Atsižvelgiant į šios institucijos tikslą – leisti ir platinti religinius tekstus – ji galėtų būti laikoma pirmąja Estijos leidykla. Šiai leidyklai pavyko papildyti literatūros rinką estams skirtomis religinėmis knygomis ir daugeliu atveju pateikti gerą pavyzdį kitiems leidėjams organizuojant leidybos procesą, knygų redagavimą ir platinimą.XVIII a. Europoje svarbiausias vaidmuo leidybos versle priklausė knygų pardavėjams. Pirmasis profesionalus knygų pardavėjas Taline buvo Johannas Jacobas Illigas, kilęs iš Leipcigo. Didžiausias jo pasiekimas buvo savaitraščio „Revalsche Wöchentliche Nachrichten“ įkūrimas ir leidimas. Per trumpą XVIII a. devintojo dešimtmečio laikotarpį aktyvia veikla pasižymėjo ir dvi kitos leidybos bendrovės – Albrecht & Compagnie ir Glehno knygynas (Glehnsche Buchhandlung).Siekdami pelno arba bent jau norėdami išvengti finansinių nuostolių, Europos leidėjai pasinaudojo prenumeratos teikiamu pranašumu, tai yra leidybos procesui jie naudojo išankstinį potencialių klientų finansavimą. Prenumerata padėjo nustatyti pagrįstą knygos leidinių skaičių ir buvo naudojama kaip reklamos priemonė.Knygų leidybos ir prekybos plėtra bei asmeniniai kontaktai patenkino išsilavinusių asmenų knygų poreikį. Tai buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi nedideles vietinių knygų leidybos užsienio kalbomis apimtis – tiek leidžiamų knygų pavadinimų skaičiaus, tiek išleistų egzempliorių skaičiaus atžvilgiu. Vietiniai gyventojai estai visą skaitomąją medžiagą gaudavo iš vietinių spaustuvininkų. Knygos estų kalba, nors leidžiamų pavadinimų skaičius buvo santykinai nedidelis, spausdintos tūkstančiais egzempliorių po keletą kartų. Taigi knygų estų kalba leidyboje aiškiai matomi tokie pagrindiniai Apšvietos amžiaus įtakos bruožai kaip sparti knygų leidybos plėtra ir spausdintinio žodžio sklaida visuomenėje.