Hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje prancūzų ir lietuvių kalbose

Sraipsnyje apibrėžiami pagrindiniai prancūzų ir lietuvių kalbų konkretizavimo principai, atskleidžiama konkretizacija hierarchijose “būti” ir “turėti”. Plačiau aptariama hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje. Nagrinėjami hierarchijos “turėti” elementų toto...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Jūratė Navakauskienė
Format: Article
Language:deu
Published: Vilnius University 2002-12-01
Series:Kalbotyra
Online Access:https://www.zurnalai.vu.lt/kalbotyra/article/view/23335
id doaj-e81942a1720d413caea9145a42e7e586
record_format Article
spelling doaj-e81942a1720d413caea9145a42e7e5862021-03-30T09:27:49ZdeuVilnius UniversityKalbotyra 1392-15172029-83152002-12-01523Hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje prancūzų ir lietuvių kalboseJūratė Navakauskienė0Prancūzų filologijos katedra, Vertimo studijų katedra, Vilniaus Universitetas Sraipsnyje apibrėžiami pagrindiniai prancūzų ir lietuvių kalbų konkretizavimo principai, atskleidžiama konkretizacija hierarchijose “būti” ir “turėti”. Plačiau aptariama hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje. Nagrinėjami hierarchijos “turėti” elementų toto-partoniminiai santykiai (vertikaliojoje ašyje) ir interpartoniminiai santykiai (horizontaliojoje ašyje), atskleidžiamos įvairios tendencijos: prancūzų kalboje dažniau vartojama kūno dalis, o lietuvių kalboje išeinama iš konkretaus leksinio semantinio pogrupio, tik pasiliekama tame pačiame leksiniame semantiniame lauke; prancūzų kalboje dalis dažniau šliejama prie visumos; prancūzų kalboje pastebimas polinkis įvardinti ne pačią kūno dalį, o joje slypinčius kaulus ar vidaus organus, suteikti kūno daliai didesnį savarankiškumą, neretai peraugantį į animizmą ir t.t.. Kritikuojami klaidingi vertimo iš prancūzų į lietuvių kalbą pavyzdžiai. Straipsnis aktualus ir teorine prasme (prancūzų ir lietuvių kalbos labai mažai lygintos tiek struktūriniu, tiek funkciniu aspektu), ir praktine prasme (pateikiamomis išvadomis gali pasinaudoti prancūzų kalbos dėstytojai ir vertėjai). https://www.zurnalai.vu.lt/kalbotyra/article/view/23335
collection DOAJ
language deu
format Article
sources DOAJ
author Jūratė Navakauskienė
spellingShingle Jūratė Navakauskienė
Hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje prancūzų ir lietuvių kalbose
Kalbotyra
author_facet Jūratė Navakauskienė
author_sort Jūratė Navakauskienė
title Hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje prancūzų ir lietuvių kalbose
title_short Hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje prancūzų ir lietuvių kalbose
title_full Hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje prancūzų ir lietuvių kalbose
title_fullStr Hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje prancūzų ir lietuvių kalbose
title_full_unstemmed Hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje prancūzų ir lietuvių kalbose
title_sort hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje prancūzų ir lietuvių kalbose
publisher Vilnius University
series Kalbotyra
issn 1392-1517
2029-8315
publishDate 2002-12-01
description Sraipsnyje apibrėžiami pagrindiniai prancūzų ir lietuvių kalbų konkretizavimo principai, atskleidžiama konkretizacija hierarchijose “būti” ir “turėti”. Plačiau aptariama hierarchijos “turėti” raiška kūno dalis žyminčioje leksinėje semantinėje grupėje. Nagrinėjami hierarchijos “turėti” elementų toto-partoniminiai santykiai (vertikaliojoje ašyje) ir interpartoniminiai santykiai (horizontaliojoje ašyje), atskleidžiamos įvairios tendencijos: prancūzų kalboje dažniau vartojama kūno dalis, o lietuvių kalboje išeinama iš konkretaus leksinio semantinio pogrupio, tik pasiliekama tame pačiame leksiniame semantiniame lauke; prancūzų kalboje dalis dažniau šliejama prie visumos; prancūzų kalboje pastebimas polinkis įvardinti ne pačią kūno dalį, o joje slypinčius kaulus ar vidaus organus, suteikti kūno daliai didesnį savarankiškumą, neretai peraugantį į animizmą ir t.t.. Kritikuojami klaidingi vertimo iš prancūzų į lietuvių kalbą pavyzdžiai. Straipsnis aktualus ir teorine prasme (prancūzų ir lietuvių kalbos labai mažai lygintos tiek struktūriniu, tiek funkciniu aspektu), ir praktine prasme (pateikiamomis išvadomis gali pasinaudoti prancūzų kalbos dėstytojai ir vertėjai).
url https://www.zurnalai.vu.lt/kalbotyra/article/view/23335
work_keys_str_mv AT juratenavakauskiene hierarchijosturetiraiskakunodaliszyminciojeleksinejesemantinejegrupejeprancuzuirlietuviukalbose
_version_ 1724180711000244224