Deutsche und litauische Klappentexte aus textlinguistischer Perspektive. Vokiškos ir lietuviškos anotacijos knygos viršelyje teksto lingvistikos požiūriu
Vienas iš šiuolaikinės teksto lingvistikos uždavinių – tirti žanrų bruožus, taip pat ir jų kultūrinius skirtumus. Šios analizės tikslas – nustatyti anotacijos, spausdinamos ketvirtajame knygos viršelio puslapyje, bruožus ir šio žanro vokiškų ir lietuviškų variantų skirtumus. Išanalizuota vokiečių ir...
Main Author: | |
---|---|
Format: | Article |
Language: | deu |
Published: |
Vilnius University
2010-01-01
|
Series: | Kalbotyra |
Subjects: | |
Online Access: | http://www.kalbotyra.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2011/12/Kalbotyra_62_75-94.pdf |
Summary: | Vienas iš šiuolaikinės teksto lingvistikos uždavinių – tirti žanrų bruožus, taip pat ir jų kultūrinius skirtumus. Šios analizės tikslas – nustatyti anotacijos, spausdinamos ketvirtajame knygos viršelio puslapyje, bruožus ir šio žanro vokiškų ir lietuviškų variantų skirtumus. Išanalizuota vokiečių ir lietuvių kalba parašytų kalbotyros knygų anotacijų adresantas ir adresatas, komunikacijos situacija, funkcija, tematinė struktūra ir sakinių bei kitų sintaksinių vienetų struktūra.Tyrimo rezultatai parodė, kad labiausiai vokiečių ir lietuvių kalba parašytos ketvirtojo puslapio anotacijos skiriasi savo tematine struktūra. Abiejų kalbų anotacijų temos yra knygos objektas, tikslas, adresatas, autorius, knygos bruožai bei analizuojamo objekto problematika. Pagal išsamiausiai plėtojamą temą buvo išskirti trys tipai: anotacijos orientuotos arba į knygos objektą, arba į autorių ir mišriosios anotacijos, kuriose rašoma ir apie knygą, ir apie autorių. Į autorių orientuotos anotacijos rašomos tik lietuvių kalba. Anotacijose vokiečių kalba ypač daug dėmesio skiriama knygos ypatumams, o lietuvių kalbos anotacijose dažnai nurodomi kiti veikalai – tai vokiškoms anotacijoms visiškai nebūdinga.Analizė parodė, kad lietuviškas anotacijas rašo ir knygos recenzentai, ir patys knygos autoriai, o vokiškas anotacijas – leidyklos. Ir vokiškų, ir lietuviškų tekstų apeliacinė funkcija retai reiškiama tiesiogiai – poveikis adresatui daromas pateikiant informaciją apie autorių, knygos objektą ar adresatus. Kalbinės raiškos požiūriu abiejų kalbų anotacijose dominuoja ilgi ir sudėtingi sakiniai. Pateikiamą informaciją detalizuoja ir paaiškina priedėliai, įspraudai, vienarūšiai elementai. ------ Die moderne Textlinguistik befasst sich unter anderem mit der Textsortenbeschreibung und ihrem interlingualen Vergleich, denn das Textsortenwissen macht einen Teil der sprachlichen Kompetenz aus und Erkenntnisse der Textsortenforschung liefern wichtige Informationen für Fremdsprachenvermittlung und Übersetzung sowie andere sprachliche Tätigkeit. Das Ziel dieses Beitrags ist es, nach der Auseinandersetzung mit Textbeschreibungsverfahren und ihrer Anwendung auf die kontrastive Textsortenanalyse, einen Versuch zu unternehmen, Merkmale der Textsorte Klappentext festzustellen und ihre kulturspezifischen Besonderheiten im Deutschen und im Litauischen herauszufinden. Es wurden Klappentexte deutscher und litauischer linguistischer Bücher einer Analyse nach situativen, funktionalen, thematischen und sprachlichen Gesichtspunkten unterzogen. Zur situativen Dimension gehören die Kommunikationsteilnehmer und der Kommunikationsbereich, die auch die Hauptfunktion des Textes bestimmen, die thematische Dimension betrifft die im Klappentext behandelten Teilthemen, die sprachliche Dimension in erster Linie die syntaktischen Einheiten der Klappentexte und ihren Bau. |
---|---|
ISSN: | 1392-1517 2029-8315 |