BALTARUSIJOS IŠEIVIJOS SPAUDOS PAVELDAS ŠIUOLAIKINĖJE BALTARUSIJOS IR UŽSIENIO SPAUDOJE

• Main Authors: VALERIJ GERASIMOV, LARISA DOVNAR
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2015-01-01
• Series: Knygotyra
• Subjects: ...
• Online Access: https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=7919

Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti Baltarusijos emigracijos paveldą šiuolaikinėje Baltarusijos ir užsienio spaudoje, istorines diasporos formavimosi prielaidas, spaudos paveldo vaidmenį išsaugant tapatybę; nustatyti svarbiausius leidybos centrus; atskleisti leidybos raidos kintančioje Baltarusijos visuomenėje pagrindines problemas ir tendencijas. Pirmieji emigracijos procesai Baltarusijoje žinomi jau nuo VI–XVII amžių. Nuo XVIII a. pradžios iki XX I a. pradžios per Baltarusiją persirito devynios emigracijos bangos. Baltarusių diasporos infrastruktūra iš esmės susiformavo iš politinės emigracijos tarpukario laikotarpiu 1920–1939 m. ir politinės emigracijos po Antrojo pasaulinio karo. Baltarusijos emigrantai sudarė tvirtą kultūrinį pagrindą iš Bažnyčios ir viešųjų organizacijų, mokslo ir kultūros centrų, leidyklų, žurnalų ir laikraščių. Baltarusijos emigrantų paveldas grįžta į tėvynę nuo devintojo dešimtmečio pradžios. Dabartiniai santykiai tarp metropolijos ir diasporos klostėsi dviem etapais: 1990–1994 m. ir nuo 1994 m. Pirmuoju etapu Baltarusijos užsienio leidybinis palikimas aktyviai grąžinamas į nacionalinį kultūros ir mokslo gyvenimą. Reikšmingą vaidmenį atliko įvairios viešosios organizacijos. Antrasis etapas prasideda nuo prezidentinės Baltarusijoje Respublikos įkūrimo 1994 m. Nacionalinio atgimimo politika pamažu keičiama nesutarmais su Baltarusijos diaspora ir jos vadovų diskreditacija. Baltarusijos leidyba atspindi tą pačią situaciją: valstybinės leidyklos nustoja leisti tolimojo užsienio literatūrą ir apsiriboja atskirais artimojo užsienio leidiniais, privačios leidyklos užsidaro dėl finansinių problemų. Išlieka tik pavienės individualios leidybos iniciatyvos, nepriklausomų fondų ar jungtiniai Baltarusijos ir užsienio projektai. Pusiau legalių leidinių neregistruoja nacionalinė bibliografija ir nekaupia bibliotekos, mažėja Baltarusijos užsienio diasporos paveldo tyrėjų. Pati Baltarusijos emigracija yra kultūrinių ir politinių procesų veiksnys. Leidybos veikla atlieka svarbų vaidmenį Baltarusijos emigracijos gyvenime. Vien per 1991–2007 metus Baltarusijos emigracija išleido per 830 pavadinimų knygų ir 62 periodinius leidinius. Nuo 2001 m. leidinių skaičius mažėja. Didžiausi Baltarusijos emigrantų leidybos centrai yra JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje ir kitur. Produktyviausi leidėjai yra Baltarusijos mokslo ir meno institutas (JAV) ir Pranciškaus Skorynos Baltarusijos biblioteka ir muziejus (Didžioji Britanija). Emigracijos laikotarpio Baltarusijos literatūra grindžiama Baltarusijos nacionaline idėja. Dabartinį laikotarpį paradoksaliai apibūdina literatūros veikalų, bet ne jų autorių emigracija.