Ūminio anorektinio pūlinio (paraproktito) gydymas: 10 metų patirtis

• Main Authors: Donata Antanina Rusteikienė, Rima Žemaitaitienė, Antanas Norvaišis
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2003-01-01
• Series: Lietuvos Chirurgija
• Online Access: http://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2408
• ISSN: 1392-0995; 1648-9942

Donata Antanina Rusteikienė, Rima Žemaitaitienė, Antanas Norvaišis Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Chirurgijos klinika, Antakalnio g. 57, LT-2040 Vilnius El paštas: [e-mail] Įvadas / tikslas Anorektinis pūlinys (paraproktitas) – dažna ūminė proktologinė liga, tačiau į klausimą, ar pūlinio pagrindą sudaranti fistulė turi būti likviduojama iš karto atveriant pūlinį, vienareikšmio atsakymo nėra. Mūsų darbo tikslas – pasidalyti ūminio anorektinio pūlinio gydymo patirtimi. Ligoniai ir metodai Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje 1992–2002 m. buvo operuoti 852 ligoniai nuo ūminių anorektinių pūlinių, iš jų 56 (6,6%) – nuo anorektinių pūlinių recidyvų. Poodiniai anorektiniai pūliniai diagnozuoti 579 (68,0%), ischiorektiniai – 243 (28,5%), pelviorektiniai – 14 (1,6%), retrorektiniai – 16 (1,9%) ligonių. 454 (53,3%) ligoniams nustatytas pūlinio ryšys su užpakaline išangės kanalo kripta, 392 (46,0%) – su priekine. Šešiems ligoniams (0,7%) pūlinys buvo išplitęs abiejuose ischiorektiniuose tarpuose, todėl patikslinti pūlinio padėtį buvo neįmanoma. Mūsų operacijos metodas susideda iš incizijos, pūlinio drenavimo, vidinės fistulės angos identifikavimo. Transsfinkterinių ir ekstrasfinkterinių fistulių atvejais naudojame pjaunamąją ligatūrą, kuri, išsivalius žaizdai, palaipsniui veržiama iki išsipjovimo per sfinkterį ar jo dalį. Už ligatūros vykstantis randėjimas sulipdo jau perpjautas sfinkterio skaidulas, neleidžia susidaryti jo defektui. Pagal santykį su išangės sfinkteriais intersfinkterinės fistulės buvo 299 (35,1%), transsfinkterinės – 383 (44,9%), ekstrasfinkterinės – 86 (10,1 %) atvejais. Vidinė anga nerasta 84 (9,9%) atvejais. 1992–1995 m. operacijos ligatūriniu metodu sudarė 25,7%, 1999–2000 m. – 46,7%, 2001–2002 m. – 58,5% visų minėtais laikotarpiais atliktų ūminio anorektinio pūlinio operacijų. Dviem ligoniams, kuriems buvo ischiorektiniai pūliniai su plačiais nekrozės plotais tiesiosios žarnos sienelėje, virš analinio kanalo buvo suformuotos kolostomos. Rezultatai 40 (4,7%) ligonių dėl flegmonų, plintančių į gretimas sritis, buvo dar kartą operuoti tos pačios hospitalizacijos metu. Dviem ligoniams dėl likusių plačių paviršinių defektų, išsivalius žaizdoms tarpvietėje, šlaunų srityse buvo atliktas odos persodinimas. Mirė 6 ligoniai (4 iš jų buvo pelviorektinis pūlinys). Mirštamumas – 0,7%. Išvados 1. Radikali ūminio anorektinio pūlinio operacija likviduojant fistulę iki minimumo sumažina atkryčių skaičių. 2. Mūsų chirurgijos klinikos metodu ūminį anorektinį pūlinį rekomenduotume operuoti gydytojams koloproktologams. 3. Spinalinė nejautra yra tinkama ūminio anorektinio pūlinio operacijai. Prasminiai žodžiai: anorektinis pūlinys, paraproktitas. Treatment of acute anorectal abscess (paraproctitis) – 10 years of experience Donata Antanina Rusteikienė, Rima Žemaitaitienė, Antanas Norvaišis Background / objective Anal abscess is a frequent acute proctological disorder, and whether the underlying fistula should be treated at the same time when the abscess is drained remains controversial. Our purpose is to describe our experience in treatment of acute anorectal abscess. Patients and methods At the Vilnius University City Hospital from 1992 to 2002 852 patients with anorectal abscesses were operated on. Of them, 56 (6.6%) had undergone previous abscess surgery. The following forms of anorectal abscesses were diagnosed: subcutaneous – 579 (68.0%), ischiorectal – 243 (28.5%), pelviorectal – 14 (1.6%), retrorectal – 16 (1.9%). There were 454 (53.3%) posterior, 392 (46.0%) anterior and 6 (0.7%) circular anorectal abscesses. Our method includes incision, drainage of abscess and identification of internal fistulous opening. Transsphincteric and extrasphincteric fistulae are treated with silk ligature. Silk ligature is tightened to slowly cut through the sphincter, while scarring behind it prevents significant separation of the sphincter muscle. Fistulous ways were intersphincteric in 299 (35.1%), transsphincteric in 383 (44.9%), and extrasphincteric in 86 (10.1%) cases. In 84 (9. 9%) patients internal opening was not found. In 1992–1995 we used silk ligature in 25.7%, in 1999–2000 in 46.7%, and in 2001–2002 in 58.5% of patients operated on. Colostomy was performed for two patients with ischiorectal abscess with wide rectum necrosis above the anal canal. Results 40 (4.7%) patients were reoperated for spreading phlegmon. For two patients dermatoplasty was performed after necrectomies. Six patients died after the operations because of thromboembolic and septic complications. Conclusions 1. Radical operation of anorectal abscess and fistula reduces the possibility of recurrent abscess and need for further surgery. 2. Only coloproctologists can use our radical method of anorectal abscess operation in their practice. 3. Spinal anesthesia is enough for operation of acute anorectal abscess. Keywords: anorectal abscess, paraproctitis.