Trys Lietuvos dienraščiai ("Lietuvos rytas", "Respublika", "Lietuvos aidas") apie tautines mažumas Lietuvoje

• Main Authors: Vida Beresnevičiūtė, Inga Nausėdienė
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 1999-04-01
• Series: Sociologija: Mintis ir Veiksmas
• Subjects: etninė mažuma; spauda; simbolinė galia; stereotipas; prezentacija ir reprezentacija
• Online Access: http://www.zurnalai.vu.lt/sociologija-mintis-ir-veiksmas/article/view/6847

Šiame straipsnyje nagrinėjami problemiški tautinių mažumų klausimai, kurie atsispindi Lietuvos spaudoje. Tyrimas, kuriuo remiasi šis straipsnis, neapima visos Lietuvos spaudos ir apsiriboja trimis dienraščiais, todėl bus kalbama tik apie tai, ką apie tautines grupes rašo "Lietuvos aidas", "Lietuvos rytas", "Respublika". Tyrimo rezultatai pateikia plačią sociologinę analizę. Išryškėjusios tendencijos bei aspektai gali būti aptariami etninių problemų, stereotipų kilmės ir aiškinimo, kasdienės sąmonės formavimosi ir socialinės tikrovės santykio teoriniuose kontekstuose. Rašytiniai tekstai, t.y. laikraščių straipsniai, suponuoja tam tikrą simbolinę galią. Viena vertus, Čia galime ieškoti socialinės tikrovės konstruktų, jų savybių atspindžio, kita vertus, galime kvestionuoti teksto reprezentatyvumą - t.y. klausti, kiek jis atitinka aprašomą tikrovę, nes kiekvienas tekstas gali iškreipti tikrovės vaizdą. Tačiau tuo pačiu rašytinis tekstas turi galimybę peržengti pačią tikrovę - t.y. sukurti objektinį, sudaiktintą vaizdinį, kuris įgyja naujus ir savitus požymius ir formuoja grįžtamąjį ryšį su auditorija. Šiuos svarstymus derinant su empiriniais duomenimis apie Lietuvos žiniasklaidą, galima daryti tam tikras išvadas. Lietuvoje žiniasklaida ilgą laiką turėjo aukščiausią gyventojų pasitikėjimo reitingą. Taigi Lietuvos gyventojai yra linkę pasitikėti ne realią sprendimo galią turinčiomis institucijomis bei asmenimis, o simbolinės galios atstovais. Tokia žiniasklaidos padėtis suteikia jai galimybę įtakoti ir net formuoti viešąją nuomonę bei nuostatas. Ji gali atsirinkdama dėlioti įvykių, faktų, aktualijų ir nuomonių mozaiką. Vadinasi, svarbu aptarti tam tikrų stereotipų perdavimo klausimą. Žiniasklaida, kaip viena iš bendravimo priemonių, gali sėkmingai skleisti, palaikyti ir įtvirtinti nugludintus ir kasdienes sąmonės sukonstruotus stereotipus bei nuomones. Kita vertus, reikia pažymėti, kad be vienokių ar kitokių stereotipinių nuostatų, vaizdinių arba tiesiog stereotipų yra neįsivaizduojamas kasdienis visuomenės gyvenimas, įskaitant ir aptariamą spaudą. Dauguma teoretikų teigia, kad stereotipai pateikia supaprastinus, apibendrintus bei šališkus socialinės tikrovės vaizdinius ir sampratas, be kurių būtų sunku orientuotis socialinėje tikrovėje. Tautiniai stereotipai susiformuoja tada, kai įvairios tautinės grupės gyvena greta ir sąveikauja tarpusavyje. Tautines mažumos ir gyventojų daugumos tarpusavio santykiai remiasi stereotipais, įvaizdžiais bei nuostatomis. Subjektyvi atskirų individų patirtis, vertinant "kitų" elgseną, charakterio bruožus, gyvenimo būdą ir pan., dažniausiai yra apibendrinama atsižvelgiant į visą grupę. Pavienės nuomonės, vaizdiniai apie tam tikrą vienos ar kitos etnines grupes atstovų perkeliami visai tautai (V.N. Parrillo, J.R.Feagin). Kita vertus, kad atsirastų ir gyvuotų tam tikri stereotipai, visai nebūtina, kad egzistuotų juos pagrindžiantys realūs socialinės tikrovės konstruktai.