EUROPEIZACIJA IR GEROVĖS VALSTYBĖ LIETUVOJE: INSTITUCINĖS SANKIRTOS

EUROPEIZACIJA IR GEROVĖS VALSTYBĖ LIETUVOJE: INSTITUCINĖS SANKIRTOS

Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos gerovės valstybės raida šaliai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Tekstą sudaro trys dalys. Teorinėje dalyje įvertinamas dviejų ilgalaikių valstybę struktūruojančių procesų – pokomunistinės transformacijos ir europeizacijos – santykis. Antrojoje dalyje analizuojami vie...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: LIUTAURAS GUDŽINSKAS
Format: Article
Language:Lithuanian
Published: Vilnius University Press 2015-01-01
Series:Politologija
Online Access:http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/4878
id doaj-ce7c282719a4469bb874d961f0ab37c3
record_format Article
spelling doaj-ce7c282719a4469bb874d961f0ab37c32020-11-25T01:02:08ZlitVilnius University PressPolitologija1392-16812424-60342015-01-0176410.15388/Polit.2014.76.4878EUROPEIZACIJA IR GEROVĖS VALSTYBĖ LIETUVOJE: INSTITUCINĖS SANKIRTOSLIUTAURAS GUDŽINSKAS0Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas Šiaurės Europos studijų centras Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos gerovės valstybės raida šaliai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Tekstą sudaro trys dalys. Teorinėje dalyje įvertinamas dviejų ilgalaikių valstybę struktūruojančių procesų – pokomunistinės transformacijos ir europeizacijos – santykis. Antrojoje dalyje analizuojami viešojo diskurso pokyčiai siekiant išsiaiškinti, ar ir kiek skirta dėmesio gerovės valstybės pertvarkai Lietuvoje pasiekus pagrindinius euroatlantinės integracijos tikslus. Galiausiai, remiantis „socialinių investicijų“ koncepcija, bus siekiama parodyti, kiek Lietuvos gerovės valstybės raida atliepia europines tendencijas. Pagrindinė tyrimo išvada yra ta, kad gerovės valstybės raida išlieka inertiška, nors finansavimo sąlygos įstojus į ES iš tiesų gerėjo. Be to, palyginti su gretimomis ES šalimis narėmis, skiriama mažiau dėmesio toms gerovės politikoms, kurios galėtų duoti didžiausią „investicinę grąžą“. Taip pat labiau orientuojamasi į tretinį paslaugų lygmenį. Tokia situacija pirmiausia aiškintina trimis veiksniais: ekonominio saugumo prioriteto išlaikymu, partine poliarizacija ir istorine logika, kurią diktuoja jau susiklostę galios santykiai. http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/4878
collection DOAJ
language Lithuanian
format Article
sources DOAJ
author LIUTAURAS GUDŽINSKAS
spellingShingle LIUTAURAS GUDŽINSKAS
EUROPEIZACIJA IR GEROVĖS VALSTYBĖ LIETUVOJE: INSTITUCINĖS SANKIRTOS
Politologija
author_facet LIUTAURAS GUDŽINSKAS
author_sort LIUTAURAS GUDŽINSKAS
title EUROPEIZACIJA IR GEROVĖS VALSTYBĖ LIETUVOJE: INSTITUCINĖS SANKIRTOS
title_short EUROPEIZACIJA IR GEROVĖS VALSTYBĖ LIETUVOJE: INSTITUCINĖS SANKIRTOS
title_full EUROPEIZACIJA IR GEROVĖS VALSTYBĖ LIETUVOJE: INSTITUCINĖS SANKIRTOS
title_fullStr EUROPEIZACIJA IR GEROVĖS VALSTYBĖ LIETUVOJE: INSTITUCINĖS SANKIRTOS
title_full_unstemmed EUROPEIZACIJA IR GEROVĖS VALSTYBĖ LIETUVOJE: INSTITUCINĖS SANKIRTOS
title_sort europeizacija ir gerovės valstybė lietuvoje: institucinės sankirtos
publisher Vilnius University Press
series Politologija
issn 1392-1681
2424-6034
publishDate 2015-01-01
description Straipsnyje nagrinėjama Lietuvos gerovės valstybės raida šaliai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Tekstą sudaro trys dalys. Teorinėje dalyje įvertinamas dviejų ilgalaikių valstybę struktūruojančių procesų – pokomunistinės transformacijos ir europeizacijos – santykis. Antrojoje dalyje analizuojami viešojo diskurso pokyčiai siekiant išsiaiškinti, ar ir kiek skirta dėmesio gerovės valstybės pertvarkai Lietuvoje pasiekus pagrindinius euroatlantinės integracijos tikslus. Galiausiai, remiantis „socialinių investicijų“ koncepcija, bus siekiama parodyti, kiek Lietuvos gerovės valstybės raida atliepia europines tendencijas. Pagrindinė tyrimo išvada yra ta, kad gerovės valstybės raida išlieka inertiška, nors finansavimo sąlygos įstojus į ES iš tiesų gerėjo. Be to, palyginti su gretimomis ES šalimis narėmis, skiriama mažiau dėmesio toms gerovės politikoms, kurios galėtų duoti didžiausią „investicinę grąžą“. Taip pat labiau orientuojamasi į tretinį paslaugų lygmenį. Tokia situacija pirmiausia aiškintina trimis veiksniais: ekonominio saugumo prioriteto išlaikymu, partine poliarizacija ir istorine logika, kurią diktuoja jau susiklostę galios santykiai.
url http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/4878
work_keys_str_mv AT liutaurasgudzinskas europeizacijairgerovesvalstybelietuvojeinstitucinessankirtos
_version_ 1725206483480608768

Similar Items