2016 METŲ SEIMO RINKIMŲ IŠŠŪKIS PARTINEI SISTEMAI IR POLITOLOGAMS: KAIP NUMATYTI ŽEMĖS DREBĖJIMĄ?

• Main Author: Mažvydas Jastramskis
• Format: Article
• Language: Lithuanian
• Published: Vilnius University Press 2017-07-01
• Series: Politologija
• Online Access: http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/10742

Šiuo straipsniu pradedama akademinė diskusija dėl to, ką Lietuvos partinei sistemai reiškė 2016 m. Seimo rinkimai. Atnaujinant rinkimų kaitu­mo rodiklius ir partijų konkurencinės erdvės žemėlapį (pagal rinkėjų verti­nimus) teigiama: stabilizacija, nurodoma kalbant apie 2012 m. Seimo rinki­mus, buvo labai santykinė (Vakarų politologai tikriausiai jos neįžvelgtų) ir, įvertinant visą 1992–2016 m. laikotarpį, panašesnė į išimtį. Taigi, 2016 m. rinkimai tiesiog grąžino nestabilią Lietuvos partinę sistemą į savas vėžes – nepaisant gana apgaulingos mažos naujų partijų sėkmės, matyti, kad padidė­jo tiek bendras, tiek išorinis (parodantis partinės sistemos silpnumą) nestabi­lumas. Konkurencinėje erdvėje išryškėjusios dvi dimensijos vėl meta iššūkį Lietuvos tradicinių partijų gebėjimui integruoti naujokus. Akivaizdu, kad yra niša ir kartu poreikis toliau tirti rinkėjų elgesį, tad antroje straipsnio dalyje aptariami esminiai klausimai, kuriuos rinkimų politologijai (politinei socio­logijai) pateikia 2016 m. Seimo rinkimai: rinkėjų kaitumo individo lygmeniu logika, (besikeičiantis?) rinkimų sistemos vaidmuo, partijų ir visuomenės (ne)susikalbėjimas, rinkimų kampanijos įtaka rinkimų rezultatui. Esant tiek nežinomųjų, siūloma kritiškai žiūrėti į galimybes prognozuoti rinkimų rezul­tatus ir vedama paralelė tarp politologų ir seismologų: smarkūs žemės dre­bėjimai, kaip ir tokie rinkimai, sunkiai numatomi iš anksto. Kaip sprendžiant trijų kūnų problemą, nestabilios sąveikos tarp pasiūlos, paklausos ir rinkimų sistemos veda į neprognozuojamą rinkimų rezultatą. Tačiau būtent dėl to ir reikia toliau tęsti tyrimus.