Apie F. Nyčės etikos neotomistinę kritiką Lietuvoje

Straipsnyje pristatomi F. Nietzschės etikos svarbiausi bruožai ir aptariama jos kritika tarpukario Lietuvos neotomistų (ypač A. Maliauskio) darbuose. Svarbiausia F. Nietzschės etikoje – gyvenimo prasmės paieškos ir žmogaus teismas. Krikščionybę jis vadina susitaikymu, didžiuoju žmonijos prakeikimu,...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Zenonas Burnys
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2014-09-01
Series:Problemos
Subjects:
Online Access:http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6295
Description
Summary:Straipsnyje pristatomi F. Nietzschės etikos svarbiausi bruožai ir aptariama jos kritika tarpukario Lietuvos neotomistų (ypač A. Maliauskio) darbuose. Svarbiausia F. Nietzschės etikoje – gyvenimo prasmės paieškos ir žmogaus teismas. Krikščionybę jis vadina susitaikymu, didžiuoju žmonijos prakeikimu, jos mirtina liga ir didžiąja nelaime. Ateizmą F. Nietzschė suvokia kaip pagrindinę savo teorijos nuostatą ir teigia, kad jis esąs pats didžiausias bedievis. Nuoseklus ateistas turįs atsisakyti teleologijos principo, nes pačioje tikslo sąvokoje jau slypi Dievo šešėlis. Neotomistinės filosofijos atstovai neigiamai žiūrėjo į F. Nietzschės antžmogį. Daugiausia jie kritikavo amoralizmą, nesigilindami į jo teorinius pagrindus. A. Maliauskio „Etikoje“ teigiama, kad F. Nietzschė neteisus, pripažindamas žmonijos smukimą ir kartu teigdamas galimybę antžmogiui atsirasti. Filosofas kritikuojamas dėl materializmo ir laisvos valios nepripažinimo, dėl prieštaravimų, pvz., priėmęs teiginį, kad protas yra iliuzijų kūrėjas, F. Nietzschė turėjo atsisakyti pagarbos protui.
ISSN:1392-1126
2424-6158