Именные образования от приставочных глаголов в балтийских языках и их значение для реконструкции ударения глагола

• Main Author: Jonas Kazlauskas
• Format: Article
• Language: deu
• Published: Vilnius University 2001-01-01
• Series: Baltistica
• Online Access: http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica/article/view/444

<p class="MsoNormal" style="margin: 0in 0in 0pt; line-height: normal; mso-layout-grid-align: none;"><strong><span style="color: black; font-family: 'Palemonas','serif'; font-size: 12pt; mso-bidi-font-family: 'Times New Roman'; mso-fareast-language: LT;">BALTŲ KALBŲ PRIEŠDĖLINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ VEDINIAI</span></strong></p><p class="MsoNormal" style="margin: 0in 0in 0pt; line-height: normal; mso-layout-grid-align: none;"><strong><span style="color: black; font-family: 'Palemonas','serif'; font-size: 12pt; mso-bidi-font-family: 'Times New Roman'; mso-fareast-language: LT;">IR JŲ REIKŠMĖ VEIKSMAŽODŽIO KIRČIO REKONSTRUKCIJAI</span></strong></p><p class="MsoNormal" style="margin: 0in 0in 0pt; line-height: normal; mso-layout-grid-align: none;"> </p><p class="MsoNormal" style="margin: 0in 0in 0pt; line-height: normal; mso-layout-grid-align: none;"><em><span style="color: black; font-family: 'Palemonas','serif'; font-size: 12pt; mso-bidi-font-family: 'Times New Roman'; mso-fareast-language: LT;">Reziumė</span></em></p><p class="MsoNormal" style="margin: 0in 0in 0pt; line-height: normal; mso-layout-grid-align: none;"> </p><p class="MsoNormal" style="margin: 0in 0in 0pt; line-height: normal; mso-layout-grid-align: none;"><span style="color: black; font-family: 'Palemonas','serif'; font-size: 12pt; mso-bidi-font-family: 'Times New Roman'; mso-fareast-language: LT;">Lietuvių, latvių ir prūsų kalbose daiktavardžiai ar būdvardžiai gali būti daromi iš veiksma­žodžių (daugiausia priešdėlinių) su priesagomis, identiškomis vardininko galūnei. Remda­masis šių vedinių priešdėlinio elemento formaliu santykiu su veiksmažodžio priešdėliu, au­torius mano, kad seniausiam darybos tipui atstovauja tie vediniai, kurie kirčiuoja priešdėlinį elementą ir pastarasis nuo atitinkamo veiksmažodžio priešdėlio skiriasi priegaide, plg., pavyz­džiui, <em>per̃kasas </em>ir <em>pérkasti. </em>Vadinasi, pirminiam šių vedinių darybos modeliui buvo būdinga pa­galbinė priemonė — priešdėlio metatonija. Kai metatonija dėl to, kad kirčiuotas dviskiemenio priešdėlio skiemuo buvo trumpas, negalėjo būti panaudota, kaip pagalbinė darybos priemonė buvo naudojama priešdėlio kirčio vietos kaita, plg. <em>atóšylis </em>ir <em>*àtāšilti </em>„atšilti". Kad anksčiau buvę dviskiemeniai veiksmažodžių priešdėliai kirčiavo pirmąjį skiemenį, rodo M. Daukšos <em>àta- </em>ir kai kurių priešdėlių formalios ypatybės, be to, ankstyvas antrojo skie­mens trumpėjimas ir nykimas. Jeigu vienskiemenių priešdėlių <em>nu- </em>ir <em>pri- </em>senesnė forma <em>nuo-</em>ir <em>prie- </em>dar vartojama lietuvių kalbos tarmėse, senuosiuose raštuose ir latvių kalboje, tai veiks­mažodžių dviskiemenių priešdėlių senosios formos <em>(*atā-, *užuo- </em>ir kt.) niekur nėra užfiksuotos.</span></p><p class="MsoNormal" style="margin: 0in 0in 0pt; line-height: normal; mso-layout-grid-align: none;"><span style="color: black; font-family: 'Palemonas','serif'; font-size: 12pt; mso-bidi-font-family: 'Times New Roman'; mso-fareast-language: LT;">Toks šių vedinių darybos modelis su priešdėlio priegaidės ar kirčio vietos kaita galėjo ras­tis tik tuo atveju, jeigu seniau praeverbium (veiksmažodžio priešdėlis) visada turėjo kirtį, o pats veiksmažodis buvo enklitinėje padėtyje. Kad taip galėjo būti, rodo dar ir tai, kad veiks­mažodžiai su priešdėliu <em><span style="mso-bidi-font-weight: bold;">pér<strong>- </strong></span></em>(vieninteliu priešdėliu, iš seno turėjusiu akūtinę priegaidę) visada kirčiuoja priešdėlį, o veiksmažodžiai su kitais priešdėliais, turėjusiais cirkumfleksinę ar neturėju­siais jokios priegaidės (dėl kirčiuoto trumpo skiemens), kirčiuoja ir priešdėlį, ir veiksmažodžio šaknį ar kamieną, bet jeigu veiksmažodžio šaknis akūtinė — tiktai veiksmažodžio šaknį (jokiu būdu ne priešdėlį). Matyt, ankstesnės vieningos priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimo sis­temos suirimo priežastis buvo Fortunatovo — de-Sosiūro dėsnis. Autoriaus rekonstruojamas priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimas atitinka jų kirčiavimą sen. indų ir graikų kalbose. Tik sen. indų kalboje egzistavo tam tikra veiksmažodžio kirčio pagrindiniame ir šalutiniame saki­nyje opozicija.</span></p><p class="MsoNormal" style="margin: 0in 0in 10pt;"> </p>