Nuo P. Ruigio iki j. V. Gėtės ir vėlesnių autorių: liaudies poezija ir grožinė literatūra

Nuo P. Ruigio iki j. V. Gėtės ir vėlesnių autorių: liaudies poezija ir grožinė literatūra

Kadangi Lietuvos nacionalinės rašytinės kultūros formavimąsi nuolat stabdė svetimos jėgos, vokiečių rašytojai ir mokslininkai daugiausia domėjosi sakytine liaudies kūrybos tradicija, ypač dainomis. Ryškiausias pavyzdys – jaunamartės daina „Aš atsisakiau savo močiutei“, pirmą kartą užrašyta Pilypo R...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Ernstas Ribbatas
Format: Article
Language:deu
Published: Vilnius University 2016-12-01
Series:Literatūra (Vilnius)
Online Access:http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/10230
id doaj-b7e6c183a0974735b318b061c8d9caa6
record_format Article
spelling doaj-b7e6c183a0974735b318b061c8d9caa62020-11-25T00:42:41ZdeuVilnius University Literatūra (Vilnius)0258-08021648-11432016-12-0150510.15388/Litera.2008.5.10230Nuo P. Ruigio iki j. V. Gėtės ir vėlesnių autorių: liaudies poezija ir grožinė literatūraErnstas Ribbatas Kadangi Lietuvos nacionalinės rašytinės kultūros formavimąsi nuolat stabdė svetimos jėgos, vokiečių rašytojai ir mokslininkai daugiausia domėjosi sakytine liaudies kūrybos tradicija, ypač dainomis. Ryškiausias pavyzdys – jaunamartės daina „Aš atsisakiau savo močiutei“, pirmą kartą užrašyta Pilypo Ruigio (1747), cituota G. E. Lesingo, vėliau įtraukta į J. G. Herderio Liaudies dainų rinktinę ir galiausiai patekusi net į J. V. Gėtės operetę Žvejo duktė, pastatytą 1782 m.Veimare. XIX–XX a. Vokietijoje lietuvių kultūros vaizdinį daugiausia veikė romantinis istorizmas, kuriam liaudies dainų rinktinės buvo svarbesnės nei tuo metu kuriami tekstai. Netgi J. Bobrovskio romane Lietuviški fortepijonai (1965) akivaizdi ši tautosakinė estetika, o dainos perteikia lietuvių kalbai būdingą sakytinės kalbos tonaciją. Šiandien, ypač artėjant 2009 m., kai Vilnius taps Europos kultūros sostine, Vokietijos ir Lietuvos dialogą Europos kontekste taip pat galėtų praturtinti kritiška ir savikritiška liberali komunikacija urbanistinės kultūros plotmėje. http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/10230
collection DOAJ
language deu
format Article
sources DOAJ
author Ernstas Ribbatas
spellingShingle Ernstas Ribbatas
Nuo P. Ruigio iki j. V. Gėtės ir vėlesnių autorių: liaudies poezija ir grožinė literatūra
Literatūra (Vilnius)
author_facet Ernstas Ribbatas
author_sort Ernstas Ribbatas
title Nuo P. Ruigio iki j. V. Gėtės ir vėlesnių autorių: liaudies poezija ir grožinė literatūra
title_short Nuo P. Ruigio iki j. V. Gėtės ir vėlesnių autorių: liaudies poezija ir grožinė literatūra
title_full Nuo P. Ruigio iki j. V. Gėtės ir vėlesnių autorių: liaudies poezija ir grožinė literatūra
title_fullStr Nuo P. Ruigio iki j. V. Gėtės ir vėlesnių autorių: liaudies poezija ir grožinė literatūra
title_full_unstemmed Nuo P. Ruigio iki j. V. Gėtės ir vėlesnių autorių: liaudies poezija ir grožinė literatūra
title_sort nuo p. ruigio iki j. v. gėtės ir vėlesnių autorių: liaudies poezija ir grožinė literatūra
publisher Vilnius University
series Literatūra (Vilnius)
issn 0258-0802
1648-1143
publishDate 2016-12-01
description Kadangi Lietuvos nacionalinės rašytinės kultūros formavimąsi nuolat stabdė svetimos jėgos, vokiečių rašytojai ir mokslininkai daugiausia domėjosi sakytine liaudies kūrybos tradicija, ypač dainomis. Ryškiausias pavyzdys – jaunamartės daina „Aš atsisakiau savo močiutei“, pirmą kartą užrašyta Pilypo Ruigio (1747), cituota G. E. Lesingo, vėliau įtraukta į J. G. Herderio Liaudies dainų rinktinę ir galiausiai patekusi net į J. V. Gėtės operetę Žvejo duktė, pastatytą 1782 m.Veimare. XIX–XX a. Vokietijoje lietuvių kultūros vaizdinį daugiausia veikė romantinis istorizmas, kuriam liaudies dainų rinktinės buvo svarbesnės nei tuo metu kuriami tekstai. Netgi J. Bobrovskio romane Lietuviški fortepijonai (1965) akivaizdi ši tautosakinė estetika, o dainos perteikia lietuvių kalbai būdingą sakytinės kalbos tonaciją. Šiandien, ypač artėjant 2009 m., kai Vilnius taps Europos kultūros sostine, Vokietijos ir Lietuvos dialogą Europos kontekste taip pat galėtų praturtinti kritiška ir savikritiška liberali komunikacija urbanistinės kultūros plotmėje.
url http://www.journals.vu.lt/literatura/article/view/10230
work_keys_str_mv AT ernstasribbatas nuopruigioikijvgetesirvelesniuautoriuliaudiespoezijairgrozineliteratura
_version_ 1725280979240615936

Similar Items