PATYRIMO TERITORIJA

Straipsnyje keliama hipotezė, kad patyrimas įmanomas ir savaip neišvengiamas tik tiesioginio juslumo teritorijoje, prie kurios fatališkai pririštas žmogus kaip štai šitas kūniškas individas, įeinantis į tiesioginį sąlyti su štai šituo daiktu, patyrimo akimirką atveriančiu savo nepašalinamą nežmogiš...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Arvydas Šliogeris
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2007-01-01
Series:Problemos
Online Access:http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/2542
id doaj-b6d829b0a7334e2ab18e66e912729f48
record_format Article
spelling doaj-b6d829b0a7334e2ab18e66e912729f482020-11-25T03:21:46ZengVilnius University PressProblemos1392-11262424-61582007-01-017110.15388/Problemos.2007..2542PATYRIMO TERITORIJAArvydas Šliogeris Straipsnyje keliama hipotezė, kad patyrimas įmanomas ir savaip neišvengiamas tik tiesioginio juslumo teritorijoje, prie kurios fatališkai pririštas žmogus kaip štai šitas kūniškas individas, įeinantis į tiesioginį sąlyti su štai šituo daiktu, patyrimo akimirką atveriančiu savo nepašalinamą nežmogiškumą. Trumpas patyrimo apibūdinimas gali būti toks: tai bekalbė štai šito individo sandūra su absoliučiu nežmogiškumu, įsišaknijusiu vietovėje šiapus juslinio horizonto ir pasirodančiu daikto, kaip juslinės transcendencijos fenomeno, pavidalu. Taigi patyrimą reikia traktuoti kaip visišką instrumentinio santykio su daiktu priešybę. Tai reiškia, kad patyrimas negali būti pagaminamas ar kaip nors „padaromas“, todėl nuo Kanto laikų vyraujanti ir technomoksle įsitvirtinusi dirbtinio (laboratorinio) patyrimo, kaip pavyzdinio bet kokio patyrimo modelio, samprata turi būti atmesta. Pavyzdinė patyrimo teritorija yra ne laboratorija, fabrikas (ar jo prototipas – bažnyčia, dirbtuvė, vienuolyno celė, biblioteka), kompiuterio ekranas ar bet kokios rūšies „reality show“, o žmogaus rankų nepalytėti bekalbiai daiktai ir tokių daiktų ansambliai. Pagrindiniai žodžiai: individas, patyrimas, juslinė transcendencija, horizontas, instrumentinis santykis. The Territory of Experience  Arvydas Šliogeris   Summary The author presents a hypothesis that experience is possible and even somehow inevitable exclusively in the area of direct sensuality. Man, as this particular body individuum, is fatally related to this area as he comes into direct contact with this particular thing that discloses its ineradicable non-humanity. Experience can be defined as a paralinguistic clash with absolute non-humanity which is rooted on this side of the sensual horizon and emerges in the form of a thing as a phenomenon of sensual transcendentality. Therefore, experience should be treated as a total opposite of instrumental relation with a thing. As experience cannot be produced or otherwise ‘made’, thus the conception of artificial (laboratorical) experience, which takes its origins from Kant and is rooted in techno-science, schould be discarded as an examplary model of any kind of experience. A specific area of experience should not be considered as a laboratory, a factory (or any of its prototypes such as church, workshop, monastery cell, library), a computer screen, or any other kind of ‘reality show’ but rather as mute things or ensembles of such things untouched by the human hand. Keywords: individuum, experience, sensual transcendence, horizon, instrumental relation. s-serif;">  http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/2542
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author Arvydas Šliogeris
spellingShingle Arvydas Šliogeris
PATYRIMO TERITORIJA
Problemos
author_facet Arvydas Šliogeris
author_sort Arvydas Šliogeris
title PATYRIMO TERITORIJA
title_short PATYRIMO TERITORIJA
title_full PATYRIMO TERITORIJA
title_fullStr PATYRIMO TERITORIJA
title_full_unstemmed PATYRIMO TERITORIJA
title_sort patyrimo teritorija
publisher Vilnius University Press
series Problemos
issn 1392-1126
2424-6158
publishDate 2007-01-01
description Straipsnyje keliama hipotezė, kad patyrimas įmanomas ir savaip neišvengiamas tik tiesioginio juslumo teritorijoje, prie kurios fatališkai pririštas žmogus kaip štai šitas kūniškas individas, įeinantis į tiesioginį sąlyti su štai šituo daiktu, patyrimo akimirką atveriančiu savo nepašalinamą nežmogiškumą. Trumpas patyrimo apibūdinimas gali būti toks: tai bekalbė štai šito individo sandūra su absoliučiu nežmogiškumu, įsišaknijusiu vietovėje šiapus juslinio horizonto ir pasirodančiu daikto, kaip juslinės transcendencijos fenomeno, pavidalu. Taigi patyrimą reikia traktuoti kaip visišką instrumentinio santykio su daiktu priešybę. Tai reiškia, kad patyrimas negali būti pagaminamas ar kaip nors „padaromas“, todėl nuo Kanto laikų vyraujanti ir technomoksle įsitvirtinusi dirbtinio (laboratorinio) patyrimo, kaip pavyzdinio bet kokio patyrimo modelio, samprata turi būti atmesta. Pavyzdinė patyrimo teritorija yra ne laboratorija, fabrikas (ar jo prototipas – bažnyčia, dirbtuvė, vienuolyno celė, biblioteka), kompiuterio ekranas ar bet kokios rūšies „reality show“, o žmogaus rankų nepalytėti bekalbiai daiktai ir tokių daiktų ansambliai. Pagrindiniai žodžiai: individas, patyrimas, juslinė transcendencija, horizontas, instrumentinis santykis. The Territory of Experience  Arvydas Šliogeris   Summary The author presents a hypothesis that experience is possible and even somehow inevitable exclusively in the area of direct sensuality. Man, as this particular body individuum, is fatally related to this area as he comes into direct contact with this particular thing that discloses its ineradicable non-humanity. Experience can be defined as a paralinguistic clash with absolute non-humanity which is rooted on this side of the sensual horizon and emerges in the form of a thing as a phenomenon of sensual transcendentality. Therefore, experience should be treated as a total opposite of instrumental relation with a thing. As experience cannot be produced or otherwise ‘made’, thus the conception of artificial (laboratorical) experience, which takes its origins from Kant and is rooted in techno-science, schould be discarded as an examplary model of any kind of experience. A specific area of experience should not be considered as a laboratory, a factory (or any of its prototypes such as church, workshop, monastery cell, library), a computer screen, or any other kind of ‘reality show’ but rather as mute things or ensembles of such things untouched by the human hand. Keywords: individuum, experience, sensual transcendence, horizon, instrumental relation. s-serif;"> 
url http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/2542
work_keys_str_mv AT arvydassliogeris patyrimoteritorija
_version_ 1724612499419955200