Kultūrinio planavimo nesėkmės: valstybės šventė kaip politinių nesutarimų objektas

[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje, remiantis programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programos kritika, analizuojamas pastarąjį dešimtmetį viešojoje erdvėje reiškiamas nepasitenkinimas valstybės...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Skaidra Trilupaitytė
Format: Article
Language:Lithuanian
Published: Vilnius University Press 2019-05-01
Series:Politologija
Subjects:
Online Access:http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/12777
id doaj-aefbcddca65b4207a15f3b74be46d3d0
record_format Article
spelling doaj-aefbcddca65b4207a15f3b74be46d3d02020-11-24T21:44:25ZlitVilnius University PressPolitologija1392-16812424-60342019-05-0193110.15388/Polit.2019.93.4Kultūrinio planavimo nesėkmės: valstybės šventė kaip politinių nesutarimų objektasSkaidra Trilupaitytė0Lietuvos kultūros tyrimų institutas [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje, remiantis programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programos kritika, analizuojamas pastarąjį dešimtmetį viešojoje erdvėje reiškiamas nepasitenkinimas valstybės švenčių organizavimu. Kvestionuojamos kultūrinio planavimo teorinės prielaidos ir parodoma, kokiais būdais reprezentacinės kultūros nuostatos ir oficialiosios planavimo darbotvarkės konfrontuoja su realiai egzistuojančia kultūros politika ir žiniasklaidoje artikuliuojama nepasitenkinimo ir kritikos darbotvarke. Valstybinių jubiliejų ir panašios progos tarsi įpareigoja nacionalinę bendruomenę „tinkamai“ paminėti svarbias datas, tačiau šventei artėjant viešojoje erdvėje taip pat ryškėja reprezentacinės kultūros bei pilietinės kultūros sampratų priešprieša. Kuria­mos programos, o visuomenės atstovų ir politikų lūpomis akcentuojama, jog tai turi būti „žmonių, ne valdžios“, renginys; deklaratyviai siekiama idėjinio vieningumo, prabylama apie būtinybę jubiliejiniam renginiui skirti atskirą biudžetą. Po eilinių šalies ar miesto valdžios rinkimų, deja, peikiami bei keičiami pirmtakų sumanymai. Akcentuojant kritinių tyrimų svarbą šiuo straipsniu rekomenduojama mokytis iš skirtingų patirčių, o kultūros politikos ir kultūros vadybos atstovams atsižvelgti į politinio gyvenimo ypatumus ir šalia sėkmės istorijų pamatyti ir akivaizdžiai nepavykusius kultūrinio planavimo atvejus. http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/12777kultūros sostinėkultūros politikakultūros planavimas
collection DOAJ
language Lithuanian
format Article
sources DOAJ
author Skaidra Trilupaitytė
spellingShingle Skaidra Trilupaitytė
Kultūrinio planavimo nesėkmės: valstybės šventė kaip politinių nesutarimų objektas
Politologija
kultūros sostinė
kultūros politika
kultūros planavimas
author_facet Skaidra Trilupaitytė
author_sort Skaidra Trilupaitytė
title Kultūrinio planavimo nesėkmės: valstybės šventė kaip politinių nesutarimų objektas
title_short Kultūrinio planavimo nesėkmės: valstybės šventė kaip politinių nesutarimų objektas
title_full Kultūrinio planavimo nesėkmės: valstybės šventė kaip politinių nesutarimų objektas
title_fullStr Kultūrinio planavimo nesėkmės: valstybės šventė kaip politinių nesutarimų objektas
title_full_unstemmed Kultūrinio planavimo nesėkmės: valstybės šventė kaip politinių nesutarimų objektas
title_sort kultūrinio planavimo nesėkmės: valstybės šventė kaip politinių nesutarimų objektas
publisher Vilnius University Press
series Politologija
issn 1392-1681
2424-6034
publishDate 2019-05-01
description [straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Šiame straipsnyje, remiantis programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programos kritika, analizuojamas pastarąjį dešimtmetį viešojoje erdvėje reiškiamas nepasitenkinimas valstybės švenčių organizavimu. Kvestionuojamos kultūrinio planavimo teorinės prielaidos ir parodoma, kokiais būdais reprezentacinės kultūros nuostatos ir oficialiosios planavimo darbotvarkės konfrontuoja su realiai egzistuojančia kultūros politika ir žiniasklaidoje artikuliuojama nepasitenkinimo ir kritikos darbotvarke. Valstybinių jubiliejų ir panašios progos tarsi įpareigoja nacionalinę bendruomenę „tinkamai“ paminėti svarbias datas, tačiau šventei artėjant viešojoje erdvėje taip pat ryškėja reprezentacinės kultūros bei pilietinės kultūros sampratų priešprieša. Kuria­mos programos, o visuomenės atstovų ir politikų lūpomis akcentuojama, jog tai turi būti „žmonių, ne valdžios“, renginys; deklaratyviai siekiama idėjinio vieningumo, prabylama apie būtinybę jubiliejiniam renginiui skirti atskirą biudžetą. Po eilinių šalies ar miesto valdžios rinkimų, deja, peikiami bei keičiami pirmtakų sumanymai. Akcentuojant kritinių tyrimų svarbą šiuo straipsniu rekomenduojama mokytis iš skirtingų patirčių, o kultūros politikos ir kultūros vadybos atstovams atsižvelgti į politinio gyvenimo ypatumus ir šalia sėkmės istorijų pamatyti ir akivaizdžiai nepavykusius kultūrinio planavimo atvejus.
topic kultūros sostinė
kultūros politika
kultūros planavimas
url http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/12777
work_keys_str_mv AT skaidratrilupaityte kulturinioplanavimonesekmesvalstybessventekaippolitiniunesutarimuobjektas
_version_ 1725910427450212352