LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ VADOVŲ KAITA IR POLITIZACIJA

Šiame įvadiniame straipsnyje pristatomi specialiojo „Politologijos“ numerio tiriamieji klausimai ir turinys, taip pat pateikiamas bendras analizės pagrindas, kurį taikant nagrinėjama, kokie veiksniai gali paaiškinti vado­vų kaitą ir politizaciją skirtingose Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: Vitalis Nakrošis
Format: Article
Language:Lithuanian
Published: Vilnius University Press 2014-01-01
Series:Politologija
Online Access:http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/3639
id doaj-a3c0c4c42f7f4321bcf6ca0416efe762
record_format Article
spelling doaj-a3c0c4c42f7f4321bcf6ca0416efe7622020-11-25T00:31:06ZlitVilnius University PressPolitologija1392-16812424-60342014-01-0174210.15388/Polit.2014.2.3639LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ VADOVŲ KAITA IR POLITIZACIJAVitalis Nakrošis Šiame įvadiniame straipsnyje pristatomi specialiojo „Politologijos“ numerio tiriamieji klausimai ir turinys, taip pat pateikiamas bendras analizės pagrindas, kurį taikant nagrinėjama, kokie veiksniai gali paaiškinti vado­vų kaitą ir politizaciją skirtingose Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų (agentūrų, valstybės valdomų įmonių, asmens sveikatos priežiūros ir švieti­mo įstaigų) grupėse. Palyginus visų straipsnių rezultatus nustatyta, kad vie­šojo sektoriaus organizacijų vadovų kaitą geriausiai paaiškina valdančiosios daugumos ir vyriausybių pokyčiai, o politizaciją – politinių partijų dalyva­vimas valdžioje, jų tinklai ir politikų įsitikinimai. Tačiau asmens sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų grupėse, kurioms būdinga didesnė politizacija, yra statistinis ryšys tarp vadovų stabilumo ir politizacijos. Valstybės tarnybos reglamentavimo bei teisinių nuostatų įgyvendinimo užtikrinimo veiksnys nėra labai reikšmingas – tai daro įtaką tik ribotam įstaigų prie ministerijų vadovų skaičiui. Pagaliau aiškinant politizacijos skirtumus gana svarbūs yra tokie viešojo administravimo veiksniai kaip politinis valdymo sričių jautru­mas ir finansiniai organizacijų ištekliai. http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/3639
collection DOAJ
language Lithuanian
format Article
sources DOAJ
author Vitalis Nakrošis
spellingShingle Vitalis Nakrošis
LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ VADOVŲ KAITA IR POLITIZACIJA
Politologija
author_facet Vitalis Nakrošis
author_sort Vitalis Nakrošis
title LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ VADOVŲ KAITA IR POLITIZACIJA
title_short LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ VADOVŲ KAITA IR POLITIZACIJA
title_full LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ VADOVŲ KAITA IR POLITIZACIJA
title_fullStr LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ VADOVŲ KAITA IR POLITIZACIJA
title_full_unstemmed LIETUVOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ORGANIZACIJŲ VADOVŲ KAITA IR POLITIZACIJA
title_sort lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų vadovų kaita ir politizacija
publisher Vilnius University Press
series Politologija
issn 1392-1681
2424-6034
publishDate 2014-01-01
description Šiame įvadiniame straipsnyje pristatomi specialiojo „Politologijos“ numerio tiriamieji klausimai ir turinys, taip pat pateikiamas bendras analizės pagrindas, kurį taikant nagrinėjama, kokie veiksniai gali paaiškinti vado­vų kaitą ir politizaciją skirtingose Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų (agentūrų, valstybės valdomų įmonių, asmens sveikatos priežiūros ir švieti­mo įstaigų) grupėse. Palyginus visų straipsnių rezultatus nustatyta, kad vie­šojo sektoriaus organizacijų vadovų kaitą geriausiai paaiškina valdančiosios daugumos ir vyriausybių pokyčiai, o politizaciją – politinių partijų dalyva­vimas valdžioje, jų tinklai ir politikų įsitikinimai. Tačiau asmens sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigų grupėse, kurioms būdinga didesnė politizacija, yra statistinis ryšys tarp vadovų stabilumo ir politizacijos. Valstybės tarnybos reglamentavimo bei teisinių nuostatų įgyvendinimo užtikrinimo veiksnys nėra labai reikšmingas – tai daro įtaką tik ribotam įstaigų prie ministerijų vadovų skaičiui. Pagaliau aiškinant politizacijos skirtumus gana svarbūs yra tokie viešojo administravimo veiksniai kaip politinis valdymo sričių jautru­mas ir finansiniai organizacijų ištekliai.
url http://www.journals.vu.lt/politologija/article/view/3639
work_keys_str_mv AT vitalisnakrosis lietuvosviesojosektoriausorganizacijuvadovukaitairpolitizacija
_version_ 1725323677088612352