PATNEMIŠKASIS ANTISKEPTIKAS, VERSIJA 3.00: NAUJI PAVIDALAI – SENI REZULTATAI

• Main Author: Jonas Dagys
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2010-01-01
• Series: Problemos
• Online Access: http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/1903
• ISSN: 1392-1126; 2424-6158

Straipsnio tikslas – aptarti ir įvertinti epistemologijoje pasitaikančius antiskeptinius argumentus, paremtus kauzaline referencijos teorija. Ypatingas dėmesys skiriamas Hilary Putnamo „smegenų megintuvėlyje“ argumento patobulintam variantui, kurį pasiūlė Olafas Mülleris. Pasak Müllerio, jo patobulintasis argumentas remiasi metafiziškai neutraliais semantinio eksternalizmo ir kabučių panaikinimo (diskvotacijos) principais. Tačiau skrupulingesnė šių principų ir galimybės juos pritaikyti antiskeptinėms reikmėms analizė atskleidžia Müllerio argumentacijos spragas. Jis prieina prie savo išvados supainiodamas sintaksiškai vienodas, tačiau semantiškai skirtingas „smegenų megintuvėlyje“ kalbos, „normalios“ kalbos ir metakalbos ištaras. Müllerio argumento rekonstrukcija ir analizė leidžia tvirtinti, kad jeigu jo prielaidos būtų formuluojamos taip, kad nekliūtų skeptikui, t. y. būtų metafiziškai neutralios, argumentas neįrodytų nieko daugiau nei originalus Putnamo suformuluotas argumentas. Pagrindiniai žodžiai: skepticizmas, Olaf Müller, semantinis eksternalizmas, kabučių panaikinimas, smegenys mėgintuvėlyje. Putnamian Anti-Envattor ver. 3.00: New Features – Same Results Jonas Dagys Summary The paper is devoted to a discussion and critical evaluation of antisceptical arguments in epistemology that are based on causal theory of reference, with the special focus upon the revised version of the Hilary Putnam‘s Brain-in-a-Vat argument presented by Olaf Müller. Müller claims that his argument is based on the metaphysically neutral principles of semantic externalism and disquotation, however more thorough analysis of these principles and of the possibility to use them for antisceptical purposes reveals the flaw in his argument. It seems that Müller reaches his conclusion by confusing the syntactically identical, though semantically distinct utterances in BIV language, non-BIV language, and metalanguage. The reconstruction and analysis of Müller‘s argument shows that his argument, provided that its premises are formulated carefully so as not to beg the question against the sceptic, fails to establish anything more than the original version provided by Putnam. Keywords: scepticism, Olaf Müller, semantic externalism, disquotation, brain-in-a-Vat.