In der Kürze liegt die Würze? Strategien der Informationsdarbietung in deutschen und litauischen Fachtiteln. Trumpumas – pranašumas? Informacijos pateikimo strategijos vokiškuose ir lietuviškuose mokslo straipsnių pavadinimuose

• Main Author: Jurgita Kohrs
• Format: Article
• Language: deu
• Published: Vilnius University 2010-01-01
• Series: Kalbotyra
• Subjects: Fachtitel; Titelgliederung; syntaktische Titelstruktur; Titelgebung; Verdichtung; Attribution; Informationsverteilung
• Online Access: http://www.kalbotyra.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2011/12/Kalbotyra_62_58-74.pdf

Tyrimo objektas – mokslo straipsnio pavadinimas, kuriam, panašiai kaip ir anotacijai, mokslinėje komunikacijoje tenka labai svarbus vaidmuo: jis ne tik padeda mokslininkui orientuotis literatūros gausybėje, bet kartu tampa ir pagrindiniu atrankos kriterijumi sprendžiant, kuris tekstas gali būti aktualus. Interneto amžiuje pavadinimo vaidmuo dar svarbesnis: kuo jame daugiau vadinamųjų raktažodžių, tuo lengviau jį rasti internetiniuose šaltiniuose. Manoma, kad kuo ilgesnis pavadinimas, tuo jis informatyvesnis. Tačiau ar efektyvesnis? Šiame straipsnyje keliamas klausimas, kas lemia pavadinimo efektyvumą. Tirta 200 vokiškų ir 200 lietuviškų lingvistinių straipsnių pavadinimų, atsitiktinai atrinktų iš lietuvių ir vokiečių kalba leidžiamų mokslo žurnalų.Straipsnio tikslas – nustatyti pagrindines pavadinimo formulavimo tendencijas vokiečių bei lietuvių kalbose ir paanalizuoti jų informacijos pateikimo strategijas. Pagrindinis dėmesys skiriamas sintaksinėms pavadinimo struktūroms.Nustatyta, kad daugiau nei pusė tirtų vokiškų pavadinimų yra dvinariai, lietuvių kalboje tokie pavadinimai sudaro tik 15 %. Dvinaris pavadinimas autoriui suteikia galimybę visą informaciją skaidyti į dvi dalis: pirmoje dalyje, dažniausiai labai trumpai ir glaustai, t.y. nenaudojant jokių atributų, pateikiama pagrindinė, daugiau bendro pobūdžio informacija, antroje dalyje ji konkretinama, praplečiama, tikslinama. Lietuvių autoriai tokias strategijas taiko labai retai.Daroma išvada, kad vokiečių kalba rašantys autoriai vis dažniau perima žurnalistikoje paplitusias pavadinimų formulavimo strategijas, o lietuvių autoriai savo pavadinimu siekia kuo išsamiau ir kuo tiksliau informuoti skaitytoją apie teksto turinį. Būtent dėl to daugelis lietuviškų pavadinimų yra labai ilgi, sudėtiniai atributiniai junginiai.Šiuo straipsniu nesiekiama pateikti vienareikšmišką vokiškų ir lietuviškų pavadinimų efektyvumo vertinimą. Išvadą, koks pavadinimas efektyvus, o koks ne, iš pateiktų pavyzdžių skaitytojas, tikėtina, padarys pats. ------ Gegenstand des Beitrags sind Fachtitel, denen neben den Abstracts bei der Bewältigung der wissenschaftlichen Informationsflut eine zentrale Rolle zukommt. Es wird die Frage gestellt, welche Titel effektiv sind und wodurch dies zu erreichen ist. Zu diesem Zweck werden insgesamt 400 Titel wissenschaftlicher Aufsätze untersucht, die den Inhaltsverzeichnissen deutscher und litauischer Fachzeitschriften der Linguistik entnommen sind. Das Ziel des Beitrags besteht darin, mittels syntaktischer Analyseparameter Strategien der Informationsverteilung in deutschen und litauischen Titeln zu ermitteln und durch den Vergleich Titelgebungstendenzen und -differenzen in beiden Sprachgemeinschaften herauszuarbeiten. Semantisch-funktionale und sprachliche Aspekte werden nur am Rande berücksichtigt. Der Beitrag strebt keine eindeutige Bewertung deutscher und litauischer Titel an, vielmehr soll er den Leser zur Reflexion über eigene Gewohnheiten bei der Titelgebung anregen.