Fenomenologinė etika: epistemologinis aspektas

• Main Author: Aleksandras Patapas
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2014-09-01
• Series: Problemos
• Subjects: Fenomenologija; etika; meilė; neapykanta; socialumas
• Online Access: http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6866

Straipsnyje analizuojama fenomenologinės etikos teorijos raida. F. Brentano intencionalių aktų klasifikacija nurodo etikos pirmenybę kitų fenomenologinio mąstymo atmainų atžvilgiu. Etinio santykio pagrindu analizuojami meilės-neapykantos aktai. Jų dialektinių formų tyrimas nurodė, kad dėl jų priklausomybės nuo reprezentacijų ir sprendimų disharmonijos meilės-neapykantos aktai iš esmės pasireiškia neatskirai, bet sudaro vieningą aktų klasę. Parodyta, kad meilės-neapykantos santykis yra individualizuojantis. Meilės-neapykantos imperatyvai interpretuojami dviem plotmėmis: individualiąja – kaip šį santykį įribinantys ir paverčiantys jį etiniu santykiu veiksniai; socialine – kaip kuriantys, palaikantys ir atkuriantys socialumą. Fenomenologinė etika nekonstruoja etinio elgesio taisyklių. Etikos principų neįmanoma sukonstruoti – jie nuolat konstituojami, tematizuojant imperatyvus konkrečių meilės-neapykantos aktų pagrindu. Dėl to etika nuolat išlieka aktuali – jos principų konstitavimas neatsiejamas nuo stichiško socialumo formavimosi. Bandant socialumą reglamentuoti per institucionalizuotą teisingumo sistemą, atsiduriama anapus etinio santykio.