ESTIŠKŲ LEIDINIŲ RAUDONOJI KNYGA, 1535–1850: PATIRTIS IR PAMOKOS

• Main Authors: TIIU REIMO, KURMO KONSA
• Format: Article
• Language: English
• Published: Vilnius University Press 2011-01-01
• Series: Knygotyra
• Subjects: ...
• Online Access: https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=1513
• ISSN: 0204-2061; 2345-0053

Tallinn University, Institute of Information Studies 25 Narva Road, 10120 Tallinn, Estonia E-mail: [e-mail] University of Tartu, Institute of History and Archaeology 3 Lossi str., 50090 Tartu, Estonia E-mail: [e-mail] Išsaugoti ateities kartoms socialinę, mokslinę ir kultūrinę reikšmę turinčius objektus yra vienas iš svarbiausių visuomenės iššūkių. Šiandienos informacijos institucijoms iškyla vienas iš sudėtingiausių uždavinių – apibrėžti šių kultūros objektų išsaugojimo prioritetus. Ši procedūra labai atsakinga, nes padaryti sprendimai lems ateities kartoms reikiamos įsisavinti informa­cijos kiekį. Straipsnyje nagrinėjama patirtis ir pamokos, su kuriomis buvo susidurta 2003–2006 metais vykdant projektą „Estiškų leidinių Raudonoji knyga, 1535–1850“. Projekto metu iškilo būtinybė apibrėžti Esti­jos knygos paveldo išsaugojimo strategiją ir skai­tmeninimo principus. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į specialios metodikos sukūrimo ir kruopščiai apgalvotų kultūriškai vertingų objek­tų vertinimo kriterijų svarbą. Kiekvieno leidinio vertei patikrinti buvo naudojami tie patys krite­rijai, kaip ir nustatant knygos retumą: leidinio kultūrinė vertė, t. y. knygą veikiantis kultūri­nis ir socialinis kontekstas; prieinamumas, t. y. knygos išlikusių egzempliorių skaičius ir su tuo susijusi išlikimo rizika, kitaip – leidinio fizinė būklė. Kiekvienas kriterijus buvo tikrinamas ke­letu rodiklių. Projekto rezultatas – 413 didelės kultūrinės reikšmės knygų estų kalba, kurioms iškilusi išlikimo grėsmė. Jos buvo kataloguotos ir išleistos kompaktine plokštele „Eesti trükise punane raamat I: 1535–1850“ (Tallinn, 2006), kurią parengė Estijos nacionalinė biblioteka. Šis sąrašas taip pat skelbiamas internete. Iki šiol bibliotekos specialistai naudojasi projekto rezultatais kasdieniame darbe: tikrina­ma Raudonojoje knygoje esamų leidinių fizinė būklė ir, jeigu reikia, jie įtraukiami į konserva­vimo planus. Siekiant išvengti unikalių leidinių nusidėvėjimo, buvo padarytos jų kopijos. 2009 metais Estijos mokslinių bibliotekų konsorciumo Mikrofilmavimo ir skaitmeninimo grupė subūrė dvi komandas tęsti Raudonosios knygos projektą. 2010 metais šis konsorciumas patvirti­no senųjų knygų ir knygų, įtrauktų į Raudonąją knygą, skaitmeninimo gaires. Knyga skaitme­ninama visa – nuo pirmojo viršelio iki pasku­tiniojo, su visais tuščiais lapais, marginalijomis, nuosavybės ženklais ir kt. Paprastai skaitmeni­namas visas vienas egzempliorius, tik išimtiniais atvejais – iš kelių egzempliorių. 2010 metais prasidėjo projekto „Estiškų leidinių raudonoji knyga“ antroji dalis. Iki 2012 metų pabaigos bus skaitmeninta ir viešai prieinama iki 100 tūkst. senųjų estiškų leidinių puslapių.