Диегетические игры Куросавы с Идиотом | Diegetiniai Kurosawos žaidimai su Idiotu
Viena pagrindinių kino ir literatūros sąveikos analizės problemų yra paieška tokio abiejų tekstų lygmens, kuriame gretinimas būtų korektiškas. Todėl dažnai yra pasirenkami kino kūriniai, turintys aiškių nuorodų į tam tikro literatūros kūrinio visumą, – ekranizacijos, o dažniausiai nagrinėjamas lygmu...
| Main Author: | |
|---|---|
| Format: | Article |
| Language: | deu |
| Published: |
Vilnius University
2005-01-01
|
| Series: | Literatūra (Vilnius) |
| Online Access: | http://www.literatura.flf.vu.lt/wp-content/uploads/2012/11/Lit_47_2_113-119.pdf |
| Summary: | Viena pagrindinių kino ir literatūros sąveikos analizės problemų yra paieška tokio abiejų tekstų lygmens, kuriame gretinimas būtų korektiškas. Todėl dažnai yra pasirenkami kino kūriniai, turintys aiškių nuorodų į tam tikro literatūros kūrinio visumą, – ekranizacijos, o dažniausiai nagrinėjamas lygmuo – pasakojimas. Lyginimas iškyla „natūraliai“, kultūriškai sąlygoto bifurkacinio, laikančio dėmesio fokuse kartu ir literatūros ir kino tekstus, skaitymo-žiūrėjimo dėka.Šiame straipsnyje pateikiama Kurosawos Idioto (Hakichi) diegetinio lygmens analizė, kuri parodo, kad pagrindinis filmo personažas Myškinas-Kameda yra metadiegetinis (Gerardo Genette’o terminais) Dostojevskio romano personažas, virtęs intradiegetiniu filmo struktūroje. Šio personažo sisteminė funkcija – būti viena iš Mirties manifestacijų. Šis ir kiti personažai, manifestuojantys Mirtį skirtinguose teksto ir intertekstinių saitų lygmenyse, – Nastasja Filipovna- Taeko ir Rogožinas-Akama – besiplėtojant kino pasakojimui intradiegetiškai išnyksta, sukurdami parabolę apie mirtį. |
|---|---|
| ISSN: | 0258-0802 1648-1143 |