KNYGA KAIP MENO OBJEKTAS XVI A. EUROPOJE (REMIANTIS SLOVĖNIJOS BIBLIOTEKŲ LEIDINIAIS)

Straipsnyje Slovėnijos nacionalinėje ir universiteto bibliotekoje saugomi XVI a. leidiniai pristatomi kaip meno objektai dviejų pagrindinių filosofijos srovių šviesoje. Bibliotekoje saugoma apie 3000 XVI a. leidinių. Jie atkeliavo iš skirtingų Europos šalių: Šveicarijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Au...

Full description

Bibliographic Details
Main Author: INES JERELE
Format: Article
Language:English
Published: Vilnius University Press 2010-01-01
Series:Knygotyra
Subjects:
...
Online Access:https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=3576
id doaj-6deb1b169e2348aab8d91f1fe56135c9
record_format Article
spelling doaj-6deb1b169e2348aab8d91f1fe56135c92020-11-25T01:45:43ZengVilnius University PressKnygotyra0204-20612345-00532010-01-015410.15388/kn.v54i0.3576KNYGA KAIP MENO OBJEKTAS XVI A. EUROPOJE (REMIANTIS SLOVĖNIJOS BIBLIOTEKŲ LEIDINIAIS)INES JERELE Straipsnyje Slovėnijos nacionalinėje ir universiteto bibliotekoje saugomi XVI a. leidiniai pristatomi kaip meno objektai dviejų pagrindinių filosofijos srovių šviesoje. Bibliotekoje saugoma apie 3000 XVI a. leidinių. Jie atkeliavo iš skirtingų Europos šalių: Šveicarijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Austrijos, Vokietijos žemių, Anglijos, Čekijos ir Italijos. Tik šeši iš jų išspausdinti dabartinės Slovėnijos teritorijoje. Nors spaudos pramonė XVI a. nebuvo itin išplėtota, knygų teminė aprėptis ir įvairovė rodo, kad šiame regione jau tuo metu skaitymo kultūra buvo aukšta. Skaitančioji visuomenė atliko svarbų vaidmenį: kėlė reikalavimus spaudos produkcijai ir taip reguliavo prekybos rezultatus (įsigydama spaudos produkcijos arba ne). XVI a. spausdintą produkciją galima skirstyti į dvi rūšis pagal tikslą arba pagal jos potencialius pirkėjus. Spaudiniai buvo kuriami rinktinei aristokratijai (geriausios kokybės) arba plačiajai auditorijai. Juos taip pat galima skirstyti į dvi grupes pagal skaitytojų mokslinį pasirengimą. Pirmajai skaitytojų grupei (mokslinčiams) skirti spaudiniai mažai arba visai nepuošti, jų puslapiai švarūs ir tvarkingi, be nereikalingų puošybos elementų. Antrajai skaitytojų grupei (visiems kitiems) skirti leidiniai imituoja formalų rankraštinės knygos dizainą. Visokių formų puošybos detalės naudotos kaip įprasta ir natūrali knygos dalis. Šią antrąją spaudinių grupę galima traktuoti kaip dviejų pagrindinių Renesanso kultūros filosofijos srovių – aristotelizmo ir platonizmo – raišką. Šiuo požiūriu visos gausiai puoštos ir iliustruotos knygos atspindi Aristotelio meno teorijas, o nepuošti leidiniai, sukurti intelektualiam skaitytojui, – Platono meno teorijas. https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=3576...
collection DOAJ
language English
format Article
sources DOAJ
author INES JERELE
spellingShingle INES JERELE
KNYGA KAIP MENO OBJEKTAS XVI A. EUROPOJE (REMIANTIS SLOVĖNIJOS BIBLIOTEKŲ LEIDINIAIS)
Knygotyra
...
author_facet INES JERELE
author_sort INES JERELE
title KNYGA KAIP MENO OBJEKTAS XVI A. EUROPOJE (REMIANTIS SLOVĖNIJOS BIBLIOTEKŲ LEIDINIAIS)
title_short KNYGA KAIP MENO OBJEKTAS XVI A. EUROPOJE (REMIANTIS SLOVĖNIJOS BIBLIOTEKŲ LEIDINIAIS)
title_full KNYGA KAIP MENO OBJEKTAS XVI A. EUROPOJE (REMIANTIS SLOVĖNIJOS BIBLIOTEKŲ LEIDINIAIS)
title_fullStr KNYGA KAIP MENO OBJEKTAS XVI A. EUROPOJE (REMIANTIS SLOVĖNIJOS BIBLIOTEKŲ LEIDINIAIS)
title_full_unstemmed KNYGA KAIP MENO OBJEKTAS XVI A. EUROPOJE (REMIANTIS SLOVĖNIJOS BIBLIOTEKŲ LEIDINIAIS)
title_sort knyga kaip meno objektas xvi a. europoje (remiantis slovėnijos bibliotekų leidiniais)
publisher Vilnius University Press
series Knygotyra
issn 0204-2061
2345-0053
publishDate 2010-01-01
description Straipsnyje Slovėnijos nacionalinėje ir universiteto bibliotekoje saugomi XVI a. leidiniai pristatomi kaip meno objektai dviejų pagrindinių filosofijos srovių šviesoje. Bibliotekoje saugoma apie 3000 XVI a. leidinių. Jie atkeliavo iš skirtingų Europos šalių: Šveicarijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Austrijos, Vokietijos žemių, Anglijos, Čekijos ir Italijos. Tik šeši iš jų išspausdinti dabartinės Slovėnijos teritorijoje. Nors spaudos pramonė XVI a. nebuvo itin išplėtota, knygų teminė aprėptis ir įvairovė rodo, kad šiame regione jau tuo metu skaitymo kultūra buvo aukšta. Skaitančioji visuomenė atliko svarbų vaidmenį: kėlė reikalavimus spaudos produkcijai ir taip reguliavo prekybos rezultatus (įsigydama spaudos produkcijos arba ne). XVI a. spausdintą produkciją galima skirstyti į dvi rūšis pagal tikslą arba pagal jos potencialius pirkėjus. Spaudiniai buvo kuriami rinktinei aristokratijai (geriausios kokybės) arba plačiajai auditorijai. Juos taip pat galima skirstyti į dvi grupes pagal skaitytojų mokslinį pasirengimą. Pirmajai skaitytojų grupei (mokslinčiams) skirti spaudiniai mažai arba visai nepuošti, jų puslapiai švarūs ir tvarkingi, be nereikalingų puošybos elementų. Antrajai skaitytojų grupei (visiems kitiems) skirti leidiniai imituoja formalų rankraštinės knygos dizainą. Visokių formų puošybos detalės naudotos kaip įprasta ir natūrali knygos dalis. Šią antrąją spaudinių grupę galima traktuoti kaip dviejų pagrindinių Renesanso kultūros filosofijos srovių – aristotelizmo ir platonizmo – raišką. Šiuo požiūriu visos gausiai puoštos ir iliustruotos knygos atspindi Aristotelio meno teorijas, o nepuošti leidiniai, sukurti intelektualiam skaitytojui, – Platono meno teorijas.
topic ...
url https://www.journals.vu.lt/?journal=knygotyra&page=article&op=view&path[]=3576
work_keys_str_mv AT inesjerele knygakaipmenoobjektasxviaeuropojeremiantisslovenijosbibliotekuleidiniais
_version_ 1725023139955474432